Jo dalyviai – profesionalūs konditeriai ir mėgėjai entuziastai savo pavyzdžiu atskleis šio amato galimybes bei svarbą: juk kiekvieną net nedidelę šventę baigia gardus tortas.
Net kelios dešimtys jų birželio 22 dieną vainikuos 225-ąjį Druskininkų gimtadienį. Ta proga pirmojo Tortų turnyro tema – druska!
Kodėl iškepusi pirmąjį savo tortą pagal receptą nusprendė daugiau niekada jais nesivadovauti, kuo stebina saldūs žmonių norai pasakoja kulinarijos Barselonoje mokiusis, bet grįžusi ir konditerijos studiją „Saldus kaprizas“ įsteigusi Akvilė Žiūkaitė.
„Pirmasis mano iškeptas tortas... buvo gamintas labai griežtai laikantis recepto, kai man buvo apie 13 metų. Ko gero, buvo labai panašus metas – vasara, tad tortas buvo su braškėmis. Nepaisant to, jog nei kiek nenukrypau nuo recepto, atidarius formą tortas tiesiog išbėgo. Tada nusprendžiau, jog aklai nebeseksiu receptais, juos koreguosiu, pati galvosiu bei kursiu.
Kelias nuo pirmojo torto iki to, kas esu dabar... prasidėjo stebint virtuvėje dirbančias močiutę ir mamą. Jos kepdavo skanius pyragus, o aš, kaip ir dauguma vaikų, sukiodavausi aplinkui. Kai pati pradėjau gaminti, nei vienas klasės „žiburėlis“ nepraeidavo be mano torto, bet tuo metu man patiko ir daug kitų dalykų.
Labiau domėtis konditerija pradėjau, kai su „work & travel“ programa išvykau į Jungtines Amerikos Valstijas. Atsitiktinai gavau darbą kepyklėlėje. Dirbdama joje supratau, ką reiškia su didžiuliu noru keltis penktą ryto, šokti iš lovos, kasdien skubėti į darbą ir net nelaukti laisvadienių.
Grįžusi į Lietuvą baigiau mokslus. Rašydama magistrinį darbą apie tapatybių raišką kulinariniuose filmuose dar kartą įsitikinau, kaip man patinka ši sritis.
Išvykau Barseloną, kur pusantrų metų dirbau ir mokiausi kulinarijos. Norėdama įgyti patirties Ispanijoje vienu metu dirbau net trijuose darbuose.
Grįžusi pasižvalgiau po Lietuvos restoranus ir pradėjau ieškoti vietos savo konditerijos studijai „Saldus kaprizas“.
Slapta vis dar svajoju iškepti... tortą, kuriame daug sluoksnių ir daug aviečių. Labai mėgstu šias uogas ir jau antri metai svajoju iškepti šį tortą, bet vis neatsiranda laiko. Tiesa, tai mažiau slapta svajonė. O pačios didžiausios svajonės kol kas neatskleisiu – tikiuosi, jog kada nors apie tai išgirsite.
Saldiems eksperimentams mane įkvepia... žmonės ir jų poreikiai, norai. Jų būna pačių įvairiausių, ir kartais jie labai stebina. Pavyzdžiui, klientai sako, jog nori ko nors lengvo, mažiau saldaus, bet pabrėžia, jog labiausiai mėgsta karamelę.
Vaikų šventėms užsakomi įvairiaspalviai tortai taip pat skatina pasitelkti kūrybiškumą ir išmonę, nes gamindama niekada nenaudoju dažų ar skonių stipriklių. Pati dievinu spalvas, bet visos jos iš gamtos – kai reikia spalvoto torto, naudoju špinatus, burokėlius, šaltyje džiovintas uogas.
Druska mano kepiniuose slepiasi... tam, kad paryškintų skonį. Nelabai įsivaizduoju, kaip be jos galėčiau atskleisti skonį. Kaip ir gyvenime, truputėlis druskos turi būti.
Tortų turnyrui ruošiu... truputėlį kasdienybės magijos. Jo idėją man pasufleravo žmonės ir jų norai. Tai bus tortas, kurį mano klientai pastaruoju metu labai pamėgo, tik Tortų turnyrui jį tobulinsiu.“
Kokią magiją Tortų turnyre paskleis Akvilė Žiūkaitė komisijos nariai, taip pat dalyviai bei žiūrovai pamatys jau kitą šeštadienį, birželio 22 dieną, Druskininkuose. Profesionalų turnyro dalyvius vertins kartu su partneriais – Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija sudaryta tarptautinė komisija. Jos paskelbtiems nugalėtojams bus įteikti Druskininkų kurorto įsteigti piniginiai prizai. Po profesionalų turnyre pasirodys konditerijos entuziastai, kurių tortus ragaus ir vertins miesto gyventojai bei svečiai. Už jų įsigytus bilietus surinktos lėšos bus aukojamos Maltos ordinui.
