Virėjas ruošianti kėdainiškė atskleidė, kaip iškepti gardžiausius Kėdainių blynus

„Kad palengvintume dalią mylimiems tėveliams, jau vaikystėje su seserimi išsidalijome darbus namuose. Ji tvarkėsi, o aš eidavau prie puodų. Pajutau, kad man sekasi ir patinka, todėl gyvenimą su maisto ruošimu ir susiejau. Net ir dabar yra panašiai, kaip tada, kai dar gyvenom su tėveliais ir sese: pradedu tvarkytis namus, o procesui įpusėjus, nepastebimai atsiduriu virtuvėje ir darau cepelinus“, – šypteli darbščioji gaspadinė Audronė Alminienė (56), Kėdainių profesinio rengimo centro (PRC) vyresnioji profesijos mokytoja, ruošianti būsimąsias virtuvės profesionales.

 Kėdainių profesinio rengimo centro vyresnioji profesijos mokytoja Audronė Alminienė (dešinėje) įsitikinusi, kad net su daug kartų ruoštu patiekalu gera gaspadinė sugebės padaryti mažą stebuklą.<br>A.Barzdžiaus („Rinkos aikštė“) nuotr.
 Kėdainių profesinio rengimo centro vyresnioji profesijos mokytoja Audronė Alminienė (dešinėje) įsitikinusi, kad net su daug kartų ruoštu patiekalu gera gaspadinė sugebės padaryti mažą stebuklą.<br>A.Barzdžiaus („Rinkos aikštė“) nuotr.
1500 Kėdainių blynų puota – masiškiausia ceremonija per penkiasdešimtį metų siekiančio patiekalo istoriją.<br>A.Barzdžiaus („Rinkos aikštė“) nuotr.
1500 Kėdainių blynų puota – masiškiausia ceremonija per penkiasdešimtį metų siekiančio patiekalo istoriją.<br>A.Barzdžiaus („Rinkos aikštė“) nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Justina Šveikytė, „Rinkos aikštė“

Sep 30, 2019, 2:24 PM

Užėjusi „paruoštuko“ – nusiperka šaldytos mėsos

Jau trylika metų Kėdainių PRC dirbanti profesijos mokytoja, „čečkavoti“ virtuvėje pradėjusi dar vaikystėje, prie maisto gamybos praleido visą savo gyvenimą.

„Baigiau maisto ruošimo technologijos mokslus tuometiniame Vilniaus kooperacijos technikume ir nuo to laiko mano gyvenimas bėga tik su maisto ruošimu susijusiuose darbuose. Namuose irgi daugiausia šeimininkauju aš – lepinu vyrą Romualdą. Sūnūs Deividas ir Mindaugas jau suaugo, paliko namus, todėl kartais net porą dienų per savaitę leidžiu sau negaminti.

Aišku, būna ir taip, kad atėjusi į parduotuvę neva taupydama laiką nusipirkti kokį jau paruoštą patiekalą, kurį beliktų įmesti į orkaitę ar keptuvę, galiausiai vis tiek prie kasos stoviu su šaldytos mėsos gabalu, o namo parėjusi vėl gaminu“, – iš savo gyvenimo aistros ir tuo pat metu didžiausios silpnybės juokiasi Kėdainių rajono Beržų kaime užaugusi, bet jau trisdešimtmetį mieste gyvenanti A.Alminienė.

Svarbiausia – daryti su meile ir fantazija

Ilgus metus su maisto ruošimu dirbanti kėdainietė jau seniausiai į šoną nutrenkė ir dulkes „kolekcionuoti“ pasmerkė receptų knygas: „Yra žmonių, kurie visą gyvenimą gamina tik pagal receptus, iki gramo tikslumo. Viskas su tuo yra gerai, juk receptai ir rašomi tam, kad pagal juos galėtume pasiruošti gardų patiekalą. Bet, mano manymu, kulinarija yra menas, ir net elementariame, paprastame patiekalėlyje galima padaryti vieną kitą išradimą, mažą stebukliuką. 

Man norisi maistą ruošti bent šiek tiek savaip. Būtinas kiekvieno patiekalo ingredientas – meilė ir gera nuotaika. Jeigu be nuotaikos prie puodų stosi – tai ir išeis patiekalas be nuotaikos. O jeigu gerai nusiteikęs – šeimyna pirščiukus apsilaižys ir girs, kaip skanu, nors tai tebus paprasti lietiniai blynai. Esu įsitikinusi, kad viską šiame gyvenime reikia daryti su meile, o maistą ruošiant – ypatingai.“

Kepė 1500 Kėdainių blynų

O kokia gi šventė mieste apsieina be Kėdainių PRC bendruomenės ir darbščiųjų įstaigos valgyklos darbuotojų su A.Alminiene priešakyje?

„Jokia! – juokiasi kraštietė, prie puodų besisukanti bemaž keturiasdešimt metų. – Jau kelerius metus per didžiąsias miesto šventes ruošiame vaišes kėdainiečiams ir šio gražaus krašto svečiams.

Tad ir šįkart, miesto šventės „Kėdainiai 647“ metu, rajono savivaldybės buvome pašaukti į pagalbą kraštiečiams prikepti... 1500 Kėdainių blynų. Tokiam kiekiui blynų mums prireikė nei daug, nei mažai – 200 kilogramų bulvių, 10 kilogramų mėsos, 10 kilogramų svogūnų, 80 vienetų kiaušinių, 30 litrų aliejaus. Nemenkas, bet labai įdomus iššūkis. Buvo ką veikti. Kita vertus, stipriai triūsė ir greta mūsų įsikūręs Truskavos seniūnijos seniūnas Vytautas Zakaryza, ruošęs firminę savo sriubą.“

Paslaptis – ciberžolė ir turkiški prieskoniai

Tie krašto žmonės, kurie dalyvavo Kėdainių PRC ruoštose vaišėse, turėjo pastebėti, jog tądien Kėdainių blynai buvo kiek kitokie. Tarkis – ryškesnės spalvos, faršas – kiek aštresnis nei įprasta.

„Į tarkius bėrėme ciberžolės. Kėdainių profesinio rengimo centro valgykloje ir į ryžius beriame – natūralus dažai. Ir estetiška, ir labai skanu. Ateikit į valgyklą pas mus – tikrai gausite paragauti patiekalų su ciberžole, – patikina Kėdainių PRC profesijos mokytoja. – Į Kėdainių blynų faršą dėjome ne tik svogūnų, pipiriukų ir druskytės – jį paskaninome žolelėmis, paprikėlėmis, dar įbėriau turkiškų prieskonių, kad aštrumo įgautų. Tiesa, „nusižengėme“ receptūrai blynų nepatiekdami su grietine. Tačiau blynukai kepti aliejuje – riebumo ir taip pakako. Negardu, jeigu per riebu.“

Kėdainių blynai – ir Airijoje Kėdainių blynai

Kol Audronės sūnūs dar nebuvo palikę tėvų namų, ruošti kėdainietiškuosius blynus jai tekdavo bent tris kartus metuose.

„Kai savo šeimos vyrams pranešdavau, jog tądien valgysime blynus iš bulvių, visi tuoj prašydavo ne paprastų bulvinių, o Kėdainių blynų. Bulvytė ir mėsytė – du viename, – juokiasi A.Alminienė. – Mano vyresnėlis sūnus Deividas su žmona gyvena Airijoje. Abu kėdainiečiai, tad jų virtuvėje nėra airiško maisto – tik lietuviškas. Ir, žinoma, būtinai kepami Kėdainių blynai. Kaip aš sakau: „Kėdainių blynai – ir Airijoje Kėdainių blynai“. O jeigu rimtai, manau, kad tai – kėdainietiškas patiekalas, neturintis atitikmens niekur kitur.“

Genialumas slypi paprastume

O kaip gi išsikepti gardžius Kėdainių blynus?

„Pirmiausia nuskutame ir sutarkuojame bulves. Siūlyčiau šviežias, kadangi viskas skaniau, kuomet šviežia. Jeigu elektrinės tarkos neturime, puikiai galima tai padaryti rankiniu būdu. Į tarkius dedame svogūnų, piriukų, druskytės. Čia prasideda kulinarinės gudrybės: beriame šiek tiek miltų, jeigu bulvės šviežios, kad jas sutirštintų, nebūtų tarkis per skystas, kad po visą keptuvę nesitaškytų. Į tarkius mušame ir kiaušinį, kuris tarkį šiek tiek sutraukia. Beriame ciberžolės – kad gražesnis tarkis būtų, gelsvesnis, nepajuostų.

Į sumaltą faršą taip pat dedame pipiriuko, druskytės, svogūno. Žolelių, prieskonių. Esmė ta, kad faršas turi būti žalias, nekeptas. Kai kurie mėgsta pakepinti faršą prieš, bet tai nėra gerai, kadangi žalia mėsytė kepdama atiduoda savo sultis tarkiui.

Tuomet formuojame blynus. Jeigu storesnius – žmogui porą suvalgius bus sotu, jeigu plonesnius – tuomet daugiau „sukirsti“ reikės“, – primena A. Alminienė ir pataria apsišarvuoti kantrybe, kadangi prie Kėdainių blynų reikės pamindžikuoti. – Lipdome blyną: tarkis-mėsa-tarkis. Nepamirškime, jog bulviniai blynai mėgsta aliejuką. Jeigu tarkio sluoksnis nedidelis – blynai keps 5–7 minutes. Jeigu storesnis – 8–10 minučių. Beje, blynas verčiamas tik vieną kartą. Nereikia vartyti pirmyn atgal – išsitaškys sultys, bus prarastas skonis.“

Gardžiausia – dalijantis jais gamtoje

Anot kraštietės, Kėdainių blynai yra tie blynai, kuriuos reikia dalintis su šeima, draugais ir kaimynais: „Blynų kepimas yra procesas, kurį puikiai galime perkelti iš virtuvės į pievą ar pamiškę. Mes vežamės keptuvę, statom ant ugnies ir kepame gamtoje. Dabar populiarios įvairios grilinės – tokios pasitarnaus ir Kėdainių blynams. Norisi, kad dažniau kėdainiečiai valgytų Kėdainių blynus, bet dar labiau – kad apskritai vienas su kitu bendrautų, dėmesį rodytų, susitiktų, o blynai gali būti puikus priedas prie viso to.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.