Ne veltui pirmas dalykas, apie kurį pagalvoja į Belgiją atvykę turistai, dairydamiesi lauktuvių yra būtent belgiškas šokoladas. Vien Briuselio oro uoste kasmet parduodama maždaug 800 tonų belgiško šokolado, tai yra, apie 2 tonas per dieną.
Belgiškas šokoladas naudojamas ir ledų gamyboje. Ledų su tikruoju belgišku šokoladu galima įsigyti ir Lietuvos parduotuvėse.
Šio skanėsto istorija yra iš ties įdomi. XVII amžiuje dabartinės Belgijos teritoriją užkariavo ispanai, į Europą iš kolonijų Centrinėje ir Pietų Amerikoje atvežę ir kakavos pupeles. 1635 metais Gento mieste iš kakavos pupelių vienuolis Buadeloo Abbey pagamino pirmąjį šokoladą, kuri tada buvo pardavinėjamas, kaip vaistai. Taip pat manoma, kad vienuoliai šokoladą ir dovanodavo.
Šiais laikais Belgijoje yra apie 2 tūkstančiai šokolado gamintojų ir parduotuvėlių. Ši šalis yra viena iš didžiausių šokolado gamintojų ir eksportuotojų visame pasaulyje. Kaip rašo brussels-express.eu, daugiau nei 400 tūkst. tonų belgiško šokolado kasmet eksportuojama į kitas šalis. Tai sudaro per 4 mlrd. eurų apyvartą!
Jūs turbūt atkreipėte dėmesį, kad šokolado pagaminama 600 tūkst. tonų, o eksportuojama „tik“ 400 tūkstančių. Tai – nenuostabu, žinant, kad belgai – didžiausi šokolado valgytojai. Paskaičiuota, kad vienam Belgijos gyventojui kasmet tenka vidutiniškai po 6 kilogramus šokolado. Taigi, belgai yra ne tik tikrieji šokolado meistrai, bet ir valgytojai.
Beje, ar žinote, kas daro belgišką šokoladą ypatingu? Ogi tai, kad jis gaminamas tik iš 100 proc. kakavos sviesto, kai kitų šalių gamintojai neretai vartoja ir jo pakaitalus, dažnai neigiamai paveikiančius šokolado skonį ir kokybę apskritai.
Nenuilstantis keliautojas, kelionių konsultantas Rimvydas Širvinskas-Makalius (28 m.) neabejoja, kad belgiškas šokoladas – pelnytai giriamas visame pasaulyje. Būtent šios šalies šokoladas parduotuvių lentynose traukia jo akį ir Lietuvoje.
Savo įspūdžiais apie Belgiją, belgišką šokoladą ir kitus belgiškus skanumynus R.Širvinksas-Makalius sutiko pasidalinti ir su portalo lrytas.lt skaitytojais.
– Ar, Jūsų nuomone, belgiškas šokoladas yra pelnytai liaupsinamas? Ar perkate jį, nuvykęs į šią šalį?
– Manau, kad dažniau perku belgišką šokoladą čia, Lietuvoje, ir iš tiesų jis labiau traukia mano akį parduotuvės lentynoje, nes dažnai yra natūralesnis, nei kiti, parduodami Lietuvoje, su mažiau įvairių priedų, o tokie man ir patinka. Belgiški šokoladai tikrai ne veltui liaupsinami, ypač rankų darbo „vieno kąsnio“ šokoladiniai saldainiai.
– Gal žinote ar pačiam teko patirti įdomių nutikimų, susijusių su belgišku šokoladu?
– Apskritai man dažnai tenka nudegti, pamiršus įsigyti lauktuvių lankomame mieste ir vėliau nusprendus vietinių skanėstų įsigyti oro uoste esančiose „Duty free“ parduotuvėse: čia itin sunku rasti vietinių skanumynų! Net jei lankydamasis Italijoje perki saldainių dėžę su pavaizduotu Romos Koliziejumi ant dėžutės, dar nereiškia, kad tai itališkas produktas: šis gali būti pagamintas Lenkijoje. Tad pirkdami lauktuves, kad ir tą patį belgišką šokoladą, būtinai patikrinkite ir šalį, kurioje visa tai pagaminta (ne tik supakuota, bet ir pagaminta).
– Ar yra tekę ragauti belgiškų ledų? Skaičiau apie belgišką desertą su ledais „La Dame Blanche“, kurio neva privalu paragauti. Gal ir Jums yra tekę jo ragauti? Jei taip, kaip jį vertinate?
– Šį desertą nesunku pagaminti ir pačiam. Tai ledai su plakta grietinėle ir karšto šokolado padažu, kuris padaromas šokoladą ištirpinus su sviestu ir grietine. Tai trys geriausi įmanomi ingredientai desertuose, sudėti į vieną indelį – tik nepadauginkite svarbiausia!
– Belgija labiausiai garsėja savo šokoladu. Bet juk yra ne mažiau įdomių belgiškų desertų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį nuvykus į šią šalį? Ką Jūs rekomenduotumėte paragauti?
– Tiesą pasakius, manau, kad Belgija apskritai garsėja saldumynais ir... alumi. Paties šokolado itin daug vaikštant po miestus nepastebėjau ir dėmesio neatkreipiau – matyt todėl, kad gerokai kvapnesni yra šviežiai kepami vafliai su keliasdešimt skirtingų priedų. Mano mėgstamiausi – su šokoladiniu riešutų kremu, plakta grietinėle ir bananais! Vaflių rasite ant kiekvieno kampo, bet ieškokite tos kepyklėlės, kurioje nusidriekusi ilgiausia eilė. Tai reiškia du dalykus: arba jie čia pigesni nei kitur, arba kokybė žymiai geresnė už aplinkines vaflių parduotuvėles. Vasarą siūlomi vafliai su ledais – irgi puikus variantas.
– Ką apskritai galėtumėte pasakyti apie Belgiją? Kuo ši šalis ypatinga (be to, kad joje yra Europarlamentas) ir kokius jos miestus būtų verta aplankyti?
– Belgijoje lankiausi tris kartus, du iš jų skyriau Briuseliui, kurio senamiestis labai žavus. Man patinka ir miesto naktinis gyvenimas – jame šurmuliuoja daugybė žmonių. Kartą per metus vyksta muziejų naktis, kurioje taip pat teko sudalyvauti: tą naktį, kaip ir daugelyje Europos miestų, daugelis muziejų atveria savo duris visiškai nemokamai.
Be Briuselio, net ir atvykus tik vienam savaitgaliui, būtina aplankyti du miestus (tai galima padaryti per vieną dieną): traukiniu keliaukite iki Briugės (apie 1 val. 20 min. trukmės kelionė), pasivaikščiojus po miestą grįžkite ir pusiaukelėje išlipkite Gento mieste. Tai nuostabaus grožio studentiškas miestelis, jame smagu paplaukioti Gento upėmis ir kanalais. Užsukite į „Amadeus“ šonkauliukų restoraną, kuris vadovaujasi principu „valgyk, kiek telpa“ – čia, susimokėjus 18 eurų, galite valgyti kiek tik norite šonkauliukų, taip pat nuolat papildomas garnyras. Dėmesio – ilgai neužsibūkite, nepavėluokite į paskutinį traukinį iš Gento atgal į Briuselį.
