Populiaresnis už arbatą – tik vanduo. Kokią renkasi lietuviai?

Per metus visame pasaulyje išgeriama 1,8 trilijono puodelių arbatos. Mėgautis karštos arbatos puodeliu, pasak prekybininkų, masiškai lietuviai pradeda vos atvėsus orams, o populiariausia yra juodoji arbata ir įvairios Lietuvos žolynų arbatžolės. 

 Arbatos mėgėjai Lietuvoje šiandien gali gerti arbatą, atkeliaujančią iš skirtingų pasaulio žemynų. <br> 123rf nuotr.
 Arbatos mėgėjai Lietuvoje šiandien gali gerti arbatą, atkeliaujančią iš skirtingų pasaulio žemynų. <br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 25, 2019, 2:38 PM

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė pastebi, kad arbatos pardavimai rudenį aktyviai kopia į viršų, o piką pasiekia gruodį, nes arbatą žmonės mėgsta dovanoti vieni kitiems per Kalėdas. Iš viso per metus „Maximos“ parduotuvėse vidutiniškai parduodama apie 0,5 tonos arbatos.

Populiariausia yra juodoji arbata – tiek biri, tiek ir pakeliuose. Natūralaus skonio juodosios arbatos pardavimai beveik pusantro karto lenkia aromatizuotos juodosios arbatos pardavimus. 

„Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra pastebima tendencija, kad pirmenybė yra teikiama grynam, gamtos sukurtam arbatos skoniui“, – teigia V.Drulienė. 

Toliau pagal populiarumą rikiuojasi: žolelių ir įvairių jos mišinių, vaisinė, žalia, raudonoji arbatos. 

Augantis susidomėjimas ekologiškais ir natūraliais produktais, pasak V.Drulienės, sudaro palankias sąlygas pasiūlyti didesnę žolelių arbatų įvairovę. Šiuo metu „Maximos“ parduotuvių lentynose galima rasti beveik 700 skirtingų arbatų, kurių daugiau nei pusė yra Lietuvos gamintojų produkcija. 

„Žolelių arbatos Lietuvoje vartojamos labai seniai: pievose ar prie namų augantys žolynai nuo seno buvo naudojami imunitetui stiprinti, ligoms gydyti ar tiesiog nusiraminimui, atsipalaidavimui po dienos darbų. Šiandien žolelių galia yra atrandama iš naujo ir tai simbolizuoja žolelių arbatų pavadinimai, tokie kaip „Įkvėpimas“, „Susikaupimas“, „Iššūkis“ ir kiti“, – sako V.Drulienė.

Populiariausios yra ramunėlių, čiobrelių, melisų arbatos, taip pat  įvairūs arbatų mišiniai, pavyzdžiui, „Nykštukų“ arbata vaikams iš erškėčių vaisių, kmynų sėklų ir melisos žolės.

„Maximos“ maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas primena, kad kiekviena arbatos rūšis pasižymi savo unikaliomis savybėmis, todėl jų poveikis yra skirtingas. 

„Juodoji ir žalioji arbatos turi kofeino, todėl yra tonizuojančios, o baltosios ar raudonosios arbatų poveikis yra daugiau raminantis. Taip pat arbatoje yra įvairių vitaminų, mineralų, reikalingų žmogaus organizmui“, – priduria A.Poleninas. 

Arbatos žinovai sako, Japonija ir kitos Azijos šalys išsiskiria mažesniu sergamumu širdies ir kraujagyslių ligomis, nes būtent ten gyventojai geria daug arbatos. Rytų šalyse arbatos gėrimas yra svarbi kultūros dalis, nes karštas gėrimas suartina žmones, padeda palaikyti pokalbį ir puoselėti draugiškus santykius.

„Euromonitor International“ duomenys rodo, kad per metus visame pasaulyje išgeriama 1,8 trilijono puodelių arbatos. Dienos be arbatos puodelio neįsivaizduoja dauguma Jungtinės Karalystės gyventojų, taip pat Indijoje, Turkijoje ir Kinijoje gyvenantys žmonės – šių trijų valstybių piliečiai išgeria net pusę visos juodosios arbatos pasaulyje. Apskritai pasaulyje daugiau negu arbatos išgeriama tik gryno vandens.  

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos 2018 metų duomenimis, didžiausia arbatos augintoja ir gamintoja Kinija per dešimtmetį savo gamybos apimtis išaugino dvigubai ir dabar tvirtai pirmauja pasaulyje per metus pasiūlydama 2,4 mln. tonų arbatos. Antroje vietoje esanti Indija per metus pagamina 1,25 mln. arbatos, trečią vietą užima Kenija su 473 tūkst. tonų, ketvirta yra Šri Lanka su 349 tūkst. tonų.

Arbatos mėgėjai Lietuvoje šiandien gali gerti arbatą, atkeliaujančią iš skirtingų pasaulio žemynų. „Maximos“ parduotuvėse galima rasti arbatos ne tik iš gausiausiai ją auginančių šalių, bet ir iš Brazilijos, Pietų Afrikos Respublikos, Irano, Japonijos ar Sudano. 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.