Statistiniai duomenys stebina
100 tūkst. Vilniaus gyventojų tenka maždaug 221 maitinimo vieta. Estijos ir Latvijos statistikos departamentų pateikti duomenys labai panašūs – skiriasi vos keliais vienetais.
Kad būtų galima dar geriau suprasti šiuos skaičius, verta pažvelgti į situaciją kitose Europos šalyse.
Kiek įvairaus tipo maitinimo įstaigų – kavinių, restoranų, greito maisto taškų, barų tenka 100 tūkst. gyventojų Ispanijos, Olandijos, Švedijos ar Airijos sostinėse?
Madride šis rodiklis siekia 141, Amsterdame – 122, Stokholme – šiek tiek virš 100, Dubline – vos 32. Palyginti – Europos sostine vadinamame Londone jų skaičiuojama tik maždaug dvigubai daugiau nei Vilniuje.
„Vilnius savo pasiūla ne tik neatsilieka, bet ir gerokai lenkia kai kurias Europos šalių sostines. Tai parodo tiek išaugusias verslo kūrimo galimybes Lietuvoje, verslininkų entuziazmą, tiek didėjančias valgyti ne namuose mėgstančių žmonių gretas, jų noriai sutinkamas naujoves bei išaugusią perkamąją galią. Pasiūla ir paklausa Vilniuje išties sąveikauja harmoningai“, – kalbėjo su Lietuvos restoranais glaudžiai bendradarbiaujančio gido ir internetinių rezervacijų administratoriaus „Tablein“ produkto vystymo vadovė Eglė Čekauskaitė.
Pamaitinti alkaną nebepakanka
Lietuvos viešojo maitinimo scena yra dinamiška ir nuolatos auganti. Vien pamaitinti alkaną nebepakanka: žmonės šiandien tikisi visapusiškos patirties, kurią Vilniaus mieste dovanoja pačių virtuvės šefų įkurti restoranai, maisto salės, naujai atgimstantys turgūs, gurmaniški laikini maitinimo taškai ar konceptualios kavinės, kurioms absoliutų populiarumą gali atnešti originali idėja, vos vienas staliukas, kelios kėdės bei meniu esantys vienas gėrimas ir vienas patiekalas.
Lietuviai noriai sutinka naujoves, netrunkamas pastebėti susiformuojantis lojalumas.
Pastebima, kad vietoms be vizijos ir idėjos lemta greitai užverti duris, jos savo svečių neįtikina. Tad organiški produktai, lokalumas, šefo patirtis, tradicijos, estetika tiek lėkštėje, tiek interjere, profesionalus aptarnavimas šiandieną yra ne pasirinkimas, o būtinybė.
Verslininkai rizikuoti nenori, todėl vietų Vilniuje, kuriose tektų nusivilti maistu, aplinka, aptarnavimu, sparčiai mažėja. Kiekvienas keliaujantis gurmanas pritars, jog situacija pažangiausiose Europos sostinėse, deja, dažniausiai yra priešinga. Galimai tai vyksta dėl itin didelių atvykstamojo turizmo srautų, kai verslininkai siekia pamaitinti tik pirmą ir paskutinį kartą atvykstančius turistus.
Supažindina su viso pasaulio skoniais
Atsitiktinė patiekalų pasiūla retai sudomina prisiekusį gurmaną, todėl sostinės restoranai neriasi iš kailio stengdamiesi ištobulinti savo valgiaraščius. Kiekvienas profesionalas žino, jog įrašai meniu turi ne tik sužadinti alkį, bet ir sukelti smalsumą, troškimą, prisiminimus, emocijas, o kartu ir norą sugrįžti.
Gastronominė pasiūla Vilniuje varijuoja nuo atkartojamos senųjų Lietuvos didikų tradicijos ar naujosios lietuviškos virtuvės formavimo bei jau gerai pažįstamų Italijos, Prancūzijos, Kinijos, Japonijos skonių, iki dar kiek neįprastos egzotikos, tebūnie tai Karibų jūros regiono, Brazilijos, Peru, Meksikos, Indonezijos, Vietnamo, Korėjos, Afrikos šalių, arabiškų kraštų delikatesai.
„Šiandien pasiūlos įvairovė tikrai išaugusi. Kad ir apie kokią pasaulio virtuvę žmogus pagalvotų, labai tikėtina, kad Vilniuje bus vieta, ruošianti tradicinius jos patiekalus“, – džiaugėsi E.Čekauskaitė.
Formuojasi nauji įpročiai
Sparčiai keičiasi ir pačių ne namuose valgančių vilniečių įpročiai. Žmonės kavines bei restoranus vis dažniau renkasi ne tik verslo pietums ar gurmaniškoms vakarienėms, bet ir skubesniems darbo dienų bei vėlyviesiems savaitgalio pusryčiams. Norint mažiau rūpesčių namuose, maitinimo įstaigose švenčiamos svarbiausios asmeninės šventės.
„Turbūt kiekvienas pastebėjo, jog vakarais, ypač savaitgalio, pavalgyti geriausiuose sostinės restoranuose be išankstinės rezervacijos tampa misija neįmanoma. Džiugu, kad tokių populiarių vietų – ypač daug. Norėdami būti tikri žmonės staliuką rezervuoja iš anksto ir vis dažniau tai daro internetu. Naująją technologinių galimybių bangą su džiaugsmu taip pat priima patys Vilniaus restoranai, kurių darbuotojai visą laiką gali skirti tik salėje sėdinčių svečių aptarnavimui, o rezervacijas administruoja automatinės sistemos“, – sakė „Tablein“ atstovė.
Lietuva minima tarptautinėje arenoje
„Daugelis etalonu lauko būtent „Michelin“ gidą. Jame nėra nei Lietuvos, nei kitų Baltijos šalių sostinėse veikiančių restoranų. Vis dėlto, tai jokiais būdais nereiškia, jog esame iki jo nepriaugę. Dažnai pamirštama arba neįsigilinama į tai, kad minėtasis gidas apima tik kelias dešimtis pasaulio šalių.
„Michelin“ inspektoriai taip pat dar nėra apsilankę ir geriausiuose Kanados, Jungtinių Arabų Emyratų ar Australijos restoranuose. Akivaizdu, jog šis gidas – itin įtakingas, tačiau nuvertinti save dėl siekiamiausių žvaigždučių neturėjimo būtų paprasčiausiai nelogiška“, – kalbėjo E.Čekauskaitė.
Vis dėlto, Lietuva tarptautinėje arenoje pastebima ir minima vis dažniau. Galima pasidžiaugti, jog ne vienas Vilniaus restoranas džiaugiasi svarbiausio Šiaurės Europos šalių gido „White Guide“ įvertinimais, o gurmanų mekomis vadinami „Nineteen18“ su vyriausiuoju virtuvės šefu Matu Paulinu priešakyje bei Martyno Praškevičiaus kuriamas „Džiaugsmas“ šiųmetiniame „The World’s 50 best“ reitinge tapo vienais ryškiausių kulinarinių atradimų pasaulyje.
