Studentui iš Vokietijos taip patiko šaltibarščiai, kad ruošia juos net ir žiemą

Nors Vokietijos mokyklose mokoma ir istorijos, ir pasaulio pažinimo, studentas Mattias Knollas iš Štutgarto (Vokietija) prieš atvykdamas studijuoti į Lietuvą apie mūsų šalį beveik nieko nežinojo.

Kai lauke niūrūs orai, M.Knollui nuotaiką pataiso paties paruošti šaltibarščiai. Taip pat jam patinka kepta duona.<br>S.Zalatorės, V.Balkūno ir J.Stacevičiaus nuotr.
Kai lauke niūrūs orai, M.Knollui nuotaiką pataiso paties paruošti šaltibarščiai. Taip pat jam patinka kepta duona.<br>S.Zalatorės, V.Balkūno ir J.Stacevičiaus nuotr.
Kai lauke niūrūs orai, M.Knollui nuotaiką pataiso paties paruošti šaltibarščiai.<br>S.Zalatorės nuotr.
Kai lauke niūrūs orai, M.Knollui nuotaiką pataiso paties paruošti šaltibarščiai.<br>S.Zalatorės nuotr.
Kepta duona.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Kepta duona.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Snieguolė Zalatorė

Feb 19, 2020, 6:27 PM, atnaujinta Feb 19, 2020, 8:05 PM

22 metų vokietis tikisi, kad Mykolo Romerio universitete praleidęs semestrą jis užlopys išsilavinimo spragas ir gerai pažins ir Lietuvą, ir kitas Baltijos šalis.

Pirmosios atvykėlio pastabos – lietuviai bendraamžiai studentai mažiau domisi politika negu vokiečiai, nes politiką ir valdžios institucijas laiko korumpuota sritimi. Todėl nemažai jo aplinkoje esančių lietuvių kalba apie emigraciją.

„Jiems tai atrodo kur kas geresnė išeitis, negu likti savo šalyje ir mėginti ką nors pakeisti“, – sakė teisės studentas.

Ir, suprantama, iš vėžių išmuša niūrūs orai.

– Kodėl nusprendėte atvykti į jums visiškai nežinomą Vilnių? pasiteiravo „Sostinė“ M.Knollo.

– Aš studijuoju Europos ir tarptautinę teisę Groningeno universitete Nyderlanduose. Studijuoju anglų kalba.

Pasirinkau Mykolo Romerio universitetą, nes pasirodė įdomu – juk Lietuva buvusi Sovietų Sąjungos šalis.

Tai šalis, kuri vis dar bando prisitaikyti prie naujų Europos Sąjungos reikalavimų ir ekonominės bei politinės aplinkos.

Tai visai kita aplinka negu ta, prie kurios esu pripratęs Vokietijoje.

– Ir kokių skirtumų pastebėjote Lietuvoje?

– Lietuviai yra daug šaltesni bendraudami vienas su kitu arba kitais žmonėmis.

Nėra jokio perdėto, suvaidinto entuziazmo arba nereikalingų gestų, juoko ir žodžių, kai jie bendrauja su svetimšaliais. Apskritai lietuviai minimaliai bendrauja, kai nėra kokiame nors pobūvyje arba su savo draugais.

Visuomenė čia konservatyvesnė, pavyzdžiui, apie seksą beveik nekalbama.

O dėl kanapių ir jų vartojimo, tai labai stebina, kad taikomos didelės baudos.

Vyrų ir moterų lyčių vaidmenys, sakyčiau, irgi labiau tradiciniai.

Dauguma jaunų žmonių Lietuvoje nori kurti šeimą anksčiau, nei tai daroma Vokietijoje.

– Kaip jums lietuviški patiekalai? Ar skrandis nesustojo?

– Anaiptol – labai patiko šaltibarščiai, dar labiau – kepta juoda duona su česnakais.

Aš netgi išmokau pats ruošti šaltibarščius ir kepti duoną. Cepelinai buvo neblogai, bet nieko išskirtinio. Alus tikrai fantastiškas Lietuvoje ir midus labai patiko.

– Ar turiningas jūsų laisvalaikis?

– Labai patinka žalias, gražus Vingio parkas.

Su draugais lietuviais užsuku į laipiojimo uolomis sporto salę. Tai mano pomėgis. Muzikos klausausi „Lofto“ ir „Kablio“ klubuose.

Turiu dar draugų iš Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų, Baltarusijos, Danijos, Ukrainos. Ir iš tos pačios Vokietijos.

– Ką norėtumėte veikti baigęs teisės studijas?

– Kai gausiu diplomą, noriu įgyti praktinių žinių plačiame pasaulyje, bet nebūtinai dirbdamas teisės srityje. Norėčiau veiklos, susijusios su klimato kaita arba žmogaus teisėmis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.