Pasimėgaukite ypatingu jautienos kepsniu: paruošti nesudėtinga, o skonis sužavės visus

Gerėjanti gyvenimo kokybė, augančios pajamos, vartotojų išprusimas lemia, kad vis daugiau žmonių renkasi kokybiškesnius, sveikatai palankesnius maisto produktus. Ne veltui pastaruoju metu taip išpopuliarėjo jautiena. Mėsa, kurioje mažai riebalų ir cholesterolio, tačiau itin daug naudingųjų medžiagų. 

Iškepus taip pat reikėtų apibarstyti druska, pipirais ir prieš pjaustant leisti kepsniui pastovėti.<br>123rf nuotr.
Iškepus taip pat reikėtų apibarstyti druska, pipirais ir prieš pjaustant leisti kepsniui pastovėti.<br>123rf nuotr.
„Norfa“ pirkėjams pasiūlė naujovę – kepsniams paruoštos brandintos jautienos: nugarinės, išpjovos, antrekoto.<br> T.Bauro nuotr. 
„Norfa“ pirkėjams pasiūlė naujovę – kepsniams paruoštos brandintos jautienos: nugarinės, išpjovos, antrekoto.<br> T.Bauro nuotr. 
„Norfa“ pirkėjams pasiūlė naujovę – kepsniams paruoštos brandintos jautienos: nugarinės, išpjovos, antrekoto.<br> T.Bauro nuotr. 
„Norfa“ pirkėjams pasiūlė naujovę – kepsniams paruoštos brandintos jautienos: nugarinės, išpjovos, antrekoto.<br> T.Bauro nuotr. 
„Norfa“ pirkėjams pasiūlė naujovę – kepsniams paruoštos brandintos jautienos: nugarinės, išpjovos, antrekoto.<br> T.Bauro nuotr. 
„Norfa“ pirkėjams pasiūlė naujovę – kepsniams paruoštos brandintos jautienos: nugarinės, išpjovos, antrekoto.<br> T.Bauro nuotr. 
Daugiau nuotraukų (4)

Toma Aleksėjūnaitė

Aug 13, 2020, 6:33 PM, atnaujinta May 31, 2021, 12:58 PM

Jautieną pamėgo ne tik sveiko gyvenimo būdo šalininkai, bet ir žmonės, ieškantys išskirtinės kokybės ar skonio.

Geras jautienos kepsnys dažnai tampa švenčių ar savaitgalio pietų stalo karaliumi.

Ypač toks kepsnys populiarus vasarą, kai maistą galime ruošti ant žarijų.

Tačiau labai svarbu, kokią jautieną pasirinksime, – nuo to priklausys ne tik kepsnio skonis, bet ir mėsos minkštumas.

„Kadangi jautiena yra tvirta, ją iškepti grilyje ar kepsninėje, kad būtų minkšta ir sultinga, reikia daugiau pastangų“, – pabrėžė „Norfos“ vyriausiasis mėsininkas Dainius Bartošius.

Mėsos kepėjams į pagalbą atėjo mėsininkai, pradėję brandinti mėsą, – dėl brandinimo ji suminkštėja ir įgauna intensyvesnį skonį.

Vilniuje, Savanorių prospekte esančioje „N bazės“ parduotuvėje, „Norfa“ pirkėjams pasiūlė naujovę – mėsos skyriaus vitrinose atsirado kepsniams paruoštos sausai brandintos jautienos: nugarinės, išpjovos, antrekoto.

„N bazė“ tapo pirmąja ir kol kas vienintele „Norfos“ tinklo parduotuve, kurioje mėsa brandinama vietoje, – joje stovi tam skirta įranga.

Brandinimas – tai mėsos laikymas žemoje temperatūroje nuo 14 iki 28 dienų ir ilgiau.

Pasak D.Bartošiaus, yra du brandinimo būdai: sausasis ir šlapiasis.

Šlapiasis – kai išpjaustyta mėsa vakuumuojama ir laikoma žemoje temperatūroje iki dviejų savaičių. Mėsa brandinasi savo sultyse, suminkštėja ir įgauna specifinį rūgštesnį skonį.

Šlapiai brandinta jautiena „Norfos“ parduotuvėse prekiaujama jau keletą metų.

Tuo metu sausai brandinta jautiena – karščiausia vasaros sezono naujiena.

Sausuoju būdu brandinama mėsa tiesiog laikoma 1,5 laipsnio temperatūroje ir 85 proc. drėgmės aplinkoje mažiausiai dvi savaites.

„Brandinant sausuoju būdu mėsa netenka iki 30 procentų svorio, dėl to suintensyvėja jos skonis.

Mėsa įgauna brandinto kumpio ar ilgai išlaikyto sūrio poskonį“, – atskleidė D.Bartošius.

Brandinimo metu mėsoje vyksta fermentacijos procesai, jų metu ardomas tarpraumeninis audinys ir skaidomi mėsos baltymai, dėl to jie tampa lengviau virškinami, o mėsa – minkštesnė, sultingesnė ir lengviau paruošiama.

Kaip paruošti brandintą mėsą, ką gardaus iš jos galima pagaminti?

Nesvarbu, kaip brandinta mėsa – sausai ar šlapiai, jos paruošimas, pasak D.Bartošiaus, nesiskiria.

Nieko nereikia daryti iš anksto, o kepsnys iškepamas greitai ir itin paprastai.

Mėsininko teigimu, ruošiant brandintą mėsą nereikia jokių prieskonių ar marinatų, kad nebūtų užgožtas skonis, kurį ji įgauna brandinimo metu.

Tiesiog reikia dėti mėsą į gerai, iki 250 laipsnių, įkaitintą kepsninę ar grilį, apkepti porą minučių iš vienos pusės, porą – iš kitos, kad apskrustų ir susidarytų plutelė, kuri neleistų ištekėti sultims.

Po to kepsnį dar reikia pakepti tiek laiko, kiek iškepusios mėsos norime.

Jeigu valgytojai pageidauja visiškai iškepusio kepsnio, reikės kepti kiek ilgiau, jeigu vidutiniškai iškepto – trumpiau. „Kiekvienas gali rinktis, kaip jam patinka“, – kalbėjo D.Bartošius.

Iškepusią mėsą reikia apibarstyti druska, pipirais ir leisti keletą minučių pastovėti, kad kepsnio viduje vienodai pasiskirstytų sultys. Jeigu mėsą norite kepti keptuvėje, kepkite ją alyvuogių aliejuje. Šalia kepsnio galite padėti česnako skiltelę ar ant kepamos mėsos uždėti rozmarinų šakelę – tai mėsai suteiks papildomo skonio.

Gerą jautieną vertina japonai

Įdomu tai, kad ilga gyvenimo trukme garsėjantys japonai savo raciono neįsivaizduoja be jautienos. Dar prieš šimtmetį japonai gyveno kur kas trumpiau nei vakariečiai – vidutinė jų gyvenimo trukmė buvo 44 metai. Pasirodo, japonai mėsos nevalgė net 1200 metų, nuo VII a., kai buvo uždrausta ją valgyti. XIX a. antrojoje pusėje, kai į Japoniją įsiskverbė Vakarų civilizacija, imperatorius Meidži (1867–1912) nusprendė reguliariai valgyti jautieną.

Draudimas valgyti mėsą buvo panaikintas, ir gyventojai pamažu įtraukė mėsos produktus į savo kasdienės mitybos racioną. Jautienos suvartojimas padidėjo XX a. 7-ojo dešimtmečio antrojoje pusėje, šalyje sparčiai augant ekonomikai. 9-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje gyvulinės ir augalinės kilmės baltymų suvartojimas Japonijoje susilygino.

Būtent tuomet vidutinės gyvenimo trukmės atžvilgiu Japonija užėmė pirmąją vietą pasaulyje. Kuo naudinga jautiena? Tai neriebi, mažai kaloringa, mažai cholesterolio ir daug geležies turinti mėsa. Joje gausu B grupės vitaminų, visaverčių baltymų ir aminorūgščių. 100 g jautienos krūtininės dalies yra 20,7 g baltymų, 7,4 g riebalų, 3,9 mg niacino, 5 mg kalcio, 23 mg magnio, 330 mg kalio, 20 mg omega-3 riebalų rūgščių, 180 mg omega-6 riebalų rūgščių. Be to, jautiena – geležies šaltinis. 100 g jautienos nugarinės ar kumpio yra net 4,2 mg geležies. Mitybos specialistai rekomenduoja žmogui per parą gauti bent 2–2,5 mg šio elemento.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.