Sename siurblinės pastate Kudirkos Naumiestyje, Šakių rajone, prieš metus įkurtame Bulvės muziejuje jau apsilankė arti dviejų tūkstančių lankytojų.
„Iš visų Lietuvos regionų atvyksta svečių. Atvažiuoja ir užsieniečių – vokiečių, lenkų – grupės. Aktyviausi vis dėlto pagyvenę žmonės.
Atvyksta pasikonsultuoti ūkininkai, kurie augina bulves. Jie domisi bulvių ligomis, kenkėjais, auginimo technologijomis. Suteikiu įvairiapusę pagalbą“, – tvirtino J.Valaitis.
Šio krašto žemės labai tinkamos bulvėms auginti. Prieš penkerius metus Kudirkos Naumiestis net buvo paskelbtas bulvių sostine.
Šiuo metu šį Suvalkijos miestą garsina Bulvės muziejus ir iš šių daržovių ruošiami patiekalai, tačiau praeityje jį labiausiai išgarsino himno kūrėjas Vincas Kudirka.
Jo vardu buvo pavadinta vietovė, čia himno autorius mirė.
„Seniai turėjau svajonę pastatyti paminklą bulvei“, – užsiminė muziejaus įkūrėjas, agronomas J.Valaitis.
Pastaruosius trisdešimt metų J.Valaitis buvo bulvių veislininkystės ūkio „Šaka“ vienas savininkų, visą darbingą amžių agronomas tyrinėjo bulvių veisles.
Todėl Kudirkos Naumiestyje gyvenantis agronomas turėjo tikslą įamžinti pagrindinę Lietuvos maistinę kultūrą, tačiau daug metų neatsirado tinkamų patalpų muziejui įkurti.
„Tokia vieta buvo sukurta mano sodybos kieme, tada aš buvau įsitikinęs, kad paminklas bulvei atsiras čia. Senąją siurblinę buvo planuojama nugriauti, dariau viską, kad pastatą privatizuočiau.
Jį privatizavęs gavau teisę į aplinkui esančius keturis arus žemės. Tokiu būdu atsirado galimybė įkurti muziejų, pastatyti paminklą labai patogioje man vietoje. Tuo esu patenkintas“, – tikino svajonę įgyvendinęs muziejaus vadovas.
Po rinkimų – cepelinų puota
Agronomo sodyba pirmąkart išgarsėjo dar 1998 metais, kai buvo surengtas A.Adamkienės cepelinų balius. Kaip nutiko, kad į sodybą Suvalkijoje atvyko prezidentas Valdas Adamkus (93 m.) su žmona Alma?
„Per televiziją pamačiau laidą, kurioje A.Adamkienė pažadėjo – jeigu V.Adamkus laimės rinkimus, ji suruoš cepelinų puotą. Taip ir buvo.
Kai V.Adamkus buvo išrinktas prezidentu, parašiau laišką ir jame pakviečiau mano sodyboje surengti cepelinų puotą, nuvežiau tą laišką į Prezidentūrą“, – prisiminė teigiamo atsakymo iš Prezidentūros sulaukęs J.Valaitis.
Agronomas džiaugėsi, kad puotą buvo galima suruošti iš šviežio derliaus ir jis turėjo ką papasakoti apie bulvių veisles.
Sodybos šeimininkas 1998 metų rugpjūčio 29 dieną surengė seminarą, pristatė bulvių veisles ir, žinoma, iškėlė cepelinų puotą.
Bulvių didžkukuliai su mėsos ir varškės įdaru, kuriuos žmona gamindavo V.Adamkui, buvo paruošti pagal jos receptą.
J.Valaitis šio recepto niekada neviešino.
Cepelinai populiarumu lenkia plokštainį
Bet 2019 metų rugpjūčio 22 dieną įkūrus Bulvės muziejų ir šalia jo agronomo sūnui ūkininkui Mindaugui Valaičiui (39 m.) atidarius kavinę „Pas Mindaugą“ lankytojai vaišinami cepelinais, kurie verdami pagal A.Adamkienės receptą.
Šiuos didžkukulius lankytojai užsisako dažniausiai, tad jie užima pirmą vietą, antroje vietoje – bulvių plokštainis.
Kavinės virėjos kasdien išverda apie septyniasdešimt cepelinų, o iš anksto užsakytoms šventėms teko virti ir tris šimtus didžkukulių.
Patyręs bulvių veislių žinovas J.Valaitis atskleidė, kad cepelinams ir plokštainiui ruošti tinkamiausios ‘Jelly’ veislės bulvės. Iš jų ruošiami populiarūs bulvių valgiai muziejaus lankytojams.
„Ši veislė Europoje pirmauja pagal derlingumą, skonines savybes, sandėliavimą. Iki pat pavasario šios veislės bulvės išlaiko vertingas savybes“, – pasakojo J.Valaitis.
Muziejuje galima sužinoti ir daugiau subtilybių apie bulves, pamatyti 17 veislių kolekciją, dalyvauti degustacijoje.
Renkama bulvė karalienė
Degustuodami muziejaus lankytojai renka bulvę karalienę – populiariausią veislę. Praėjusiais metais šis titulas atiteko ankstyvajai rausvos spalvos bulvių veislei ‘Bellarosa’ – šios veislės bulvės vidutiniškai krakmolingos ir skanios.
„Turime ir pačią ankstyviausią Europoje bulvių veislę ‘Corinna’, ne koroną, kuri „koroja“ (vargina, kankina) mus“, – apie geltonos spalvos bulvę pasakojo J.Valaitis. Ši nauja veislė – perspektyvi.
Agronomas apgailestavo, kad viena populiariausių Lietuvoje veislių ‘Laura’ paseno. Raudonai bulvei geltonu minkštimu, turinčiu daug karoteno ir vitamino A, net 22 metai! Šią veislę agronomas tarsi įsimylėjęs, nes jos nepakeitė nė karto.
‘Laura’ – universali veislė, tarkiai gerai limpa, todėl galima gaminti cepelinus. Tešla verdant neištyžta. Kulinarinė sėkmė verdant lietuvių mėgstamą valgį būna garantuota.
„Po trejų metų ‘Lauros’ sėklos jau negausime, ją pakeis ‘Annabelle’. Jos luobelė rožinės spalvos, bulvė skani, o veislė – perspektyvi“, – sakė muziejaus įkūrėjas.
Bulvių veislę ‘Anuschka’ agronomas įvardijo kaip dietinę.
„Ji skirta Europos moterims“, – nusijuokė pašnekovas. Nors niekas nesitikėjo tokios veislės sėkmės, ji virtuvėse baigia išstumti krakmolingąsias bulves.
Ankstyvosios veislės geltonos spalvos bulvės labai skanios, neturi daug krakmolo, sausų medžiagų.
„Tai veislė, kuri dalyvauja programoje „valgau ir lieknėju“, – apie ‘Anuschka’ užsiminė agronomas. Ne tiktai dailiomis kūno linijomis susirūpinusios moterys ieško šios veislės bulvių – jas pamėgo ir cukriniu diabetu sergantys žmonės.
J.Valaitis gyrė ir veislę ‘Otolia’. Ją agronomas vadina šimtmečio išradimu, nes ji atspari marui.
„Maras bulvėms – didelė tragedija“, – įsitikinęs veislių žinovas, auginantis šalia namų bulves maistui ir bandymams.
Bulvių auginimu užsikrėtė ir prieš 28 metus našliu tapusio J.Valaičio sūnūs: „Teko vienam užauginti vaikus ir išleisti juos į gyvenimą.“
Jaunėlis ekonomikos mokslus baigęs Mindaugas Kudirkos Naumiestyje augina 80 hektarų bulvių. Vyresnysis J.Valaičio sūnus Vytautas (42 m.) – 500 hektarų ūkio savininkas Dzūkijoje.
Istorijos ir teisės studijas baigęs V.Valaitis augina per 20 hektarų bulvių, o didžiausią ūkio dalį sudaro grūdinės kultūros, rapsai, pupos.
Bulvių plokštainis
Po bulviakasio dažna šeimininkė talkininkus vaišina bulvių plokštainiu, vadinamu kugeliu. Iš šio kiekio produktų galima paruošti 15 porcijų (po 200 g) plokštainio.
Reikės:
- 10 kg bulvių
- 3 kaimiškų kiaušinių
- 3 svogūnų
- valgomojo šaukšto druskos
- apie pusę arbatinio šaukštelio maltų juodųjų pipirų
- pusės litro pieno
Nuskuskite bulves, sutarkuokite. Susmulkinkite svogūnus ir pakepinkite alyvuogių aliejuje. Užvirinkite pieną.
Į dubenį su bulvių tarkiais įmuškite kiaušinius, suberkite druską, pipirus, sudėkite keptus svogūnus, supilkite virintą pieną. Šaukštu tešlą gerai išmaišykite.
Pašaukite plokštainį į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepkite apie porą valandų. Prieš baigiant kepti patikrinkite mediniu pagaliuku, ar iškepė. Jei pagaliukas drėgnas, dar kepkite, jei sausas, galite ištraukti iš orkaitės.
Prieš baigiant kepti paruoškite spirgučių padažą.
Keptuvėje pakepinkite gabaliukais supjaustytą šviežią šoninę. Kai ji pagels, sudėkite smulkiai pjaustytus svogūnus, pagardinkite druska, maltais pipirais, įdėkite lauro lapelį, įberkite keletą kvapiųjų pipirų žirnelių ir troškinkite, kol sukeps svogūnai, susidarys spirgučiai.
Prie plokštainio patiekite ir spirgučių padažo, ir grietinės.
