O maistas, mano nuomone, yra vienas geriausių būdų pažinti kitą kultūrą.
Ukrainietiška virtuvė iš esmės turi nemažai sąsajų su lietuviška, todėl nenuostabu, kad ji puikiai prigyja mūsų šalyje. Barščių ir „Kijevo“ kotletų teko ragauti turbūt kiekvienam, tačiau istorinėje ukrainiečių virtuvėje galima rasti kur kas daugiau subtilių autentiškų skonių.
Vienas žymiausių ir seniausių ukrainietiškos virtuvės restoranų Lietuvoje yra įsikūręs Palangoje, viloje „Žvaigždė“. O restorano pavadinimas paprastas ir lengvai įsimenamas – „Ukrainietiška virtuvė“.
Kalbėjomės su jau trečios kartos „Ukrainietiškos virtuvės“ šeimininku Dominyku. Pasirodo, jis yra vienas pastoviausių šios vietos klientų, mat su šeima gyvena tiesiai virš restorano.
Vila „Žvaigždė“ 1932 metais buvo pastatyta ir įkurta Dominyko prosenelio Gabrieliaus ir jo sesers Stefanijos. „Žvaigždė“ veikė kaip svečių namai ir valgykla.
Atgavus nepriklausomybę sugrįžo ir šeimos vila – buvo nuspręsta atgaivinti tradiciją. Po kiek laiko tapo aišku, kad reikia atrasti individualumą tarp tuo metu vyravusių vienodų maitinimo įstaigų, – priimtas sprendimas kurti kavinę remiantis šeimos identitetu.
Kadangi Dominyko tėvas ir seneliai iš jo pusės yra kilę iš Kijevo, buvo nuspręsta sujungti dviejų šeimų paveldą – taip atsirado ukrainietiška virtuvė Lietuvos pajūryje.
Dauguma patiekalų, kurie, beje, iš esmės liko nepakitę nuo restorano įkūrimo dienos, yra paimti tiek iš Dominyko močiutės, gyvenusios Kijeve, receptų knygos, tiek išmokti iš Kijeve gyvenusios šeimos.
Dominykui nuo pat vaikystės ukrainietiška virtuvė buvo kasdienybė, todėl jam ji labiausiai asocijuojasi su tikru paprastu maistu. Dominykas mano, kad ukrainietiška virtuvė savo dvasia primena itališką.
Virėjos ir barmenės matė, kaip auga Dominykas, jo sesuo, o dabar kiekvieną rytą bendrauja su jo dvimete dukrele. Jau prieš dvidešimt metų jis valgė nemažai bulvinių patiekalų, tad jam labai smagu, kad ir jo dukrelei patinka bulviniai blynai derunai („deruny“).
Užsukęs į restoraną bet kuriuo metu jis žino, kad čia maistas bus šviežias, – daroma viskas, kad kokybė būtų aukščiausia, t.y. negaminami ir nenaudojami jokie pusgaminiai. Todėl, pavyzdžiui, derunai siūlomi tik šaltuoju metų laiku iki balandžio pradžios. Taip yra ne tik dėl to, jog bulvės labiau tinkamos, bet ir todėl, kad blynai turi būti kepami šviežiai, o dėl didelių srautų vasarą tai sunku įgyvendinti.
Dominykas pažymi, kad „Ukrainietiškoje virtuvėje“ pirmenybė visada skiriama istoriniam skoniui ir maisto kokybei, o ne madingam pateikimo būdui.
Tai tikrai įrodo „Ukrainietiškos virtuvės“ populiarumas. Man pačiai teko stovėti eilėje daugiau kaip valandą. O ši vieta faktiškai neturi jokios reklamos – net instagramo paskyros neturi.
Paklaustas, kokia yra populiarumo paslaptis, Dominykas atsakė, kad tai maistas ir kolektyvas: juk dauguma darbuotojų nesikeičia jau dvidešimt metų, visi puikiai susidirbę. Svarbu, kad darbuotojai spėtų pailsėti, tad darbo valandos vasaros sezoną nėra ilginamos, nors tai, matyt, būtų populiarus sprendimas.
Žinoma, dabartinė situacija Ukrainoje paveikė visus: tiek asmeniškai, tiek visą restorano kolektyvą. Dominykas pasakoja, kad restoraną dažnai aplanko ukrainiečiai, jie džiaugiasi galėdami rasti autentikos svetimoje šalyje. Kritikos jam neteko sulaukti, bet žmonės mielai dalijasi patarimais. Pavyzdžiui, siūlo pradėti virti naminį kompotą.
Maistas
Ukrainietiška virtuvė nėra tik visame pasaulyje žymūs barščiai – tai ir daugybė daržovių troškinių, užtepėlių, mėsos, žuvies variacijų, virtinių ir kitokių gėrybių. O čia galite išbandyti faktiškai visą ukrainietiškos virtuvės asortimentą. Žinoma, platus pasirinkimas kelia nemažai iššūkių gamybos procese, tačiau turima patirtis leidžia tai atlikti sklandžiai.
Pasak Dominyko, atsižvelgiant į restoranų tendencijas meniu galėjo sumažėti iki vos kelių patiekalų ar degustacinių jų variantų, bet jų patiekalai iki šiol liko tokie patys – autentiški. Mat svečiai turi savo mėgstamus, tad jų atsisakius būtų tarsi atimama dalelė to, kas itin svarbu, – kažkas stabilaus ir nekintamo šiame greitame ir vis keistis reikalaujančiame pasaulyje. Pavyzdžiui, yra nemažai senjorų, kurie, atvažiavę į Palangą, būtinai užsuka paskanauti jiems patinkančių patiekalų, tokių kaip „Černigovas“, nori supažindinti savo vaikus, anūkus su ukrainietiškais skoniais.
Tie, kuriems sudėtinga išsirinkti, bet nori ukrainietiškos virtuvės klasikos, gali rinktis iš tarsi pridėto atskiro paruoštuko „KLASIKA – mūsų paveldas“, į kurį sudėti žymiausi patiekalai, tokie kaip kultūros reiškiniu tapę „Kijevo“ barščiai su česnakine bandele, „Mukačejevo“ troškinys (kiauliena su daržovėmis), virtiniai su mėsa (naminiai koldūnai), „Gegutės lizdelis“ (bulvės, kepti svogūnai, silkė, marinuoti grybukai), „Potapcai poniškai“ (keptos duonos užkanda su užtepais), naminis medaus tortas „Žvaigždė“.
Aplinka
Autentiškumas kyla iš suvokto savo identiteto. Dominykas sako, kad šis restoranas nėra ukrainietiška virtuvė Ukrainoje, – tai Lietuvos kurorte Palangoje esanti namų virtuvė, kuri tęsia močiučių namų virtuvės tradiciją ir puoselėja joje užkoduotą kultūrą, todėl visa atmosfera kuriama vadovaujantis šia idėja.
Dominykui užsienyje labiausiai daro įspūdį senos, kiek nutrintos, bet patikrintos vietos, kuriose juntama istorija, o ne mados vėjai, efektyvumas ar vis atnaujinamas interjeras. Todėl jis džiaugiasi, kad jam patinkančią atmosferą pavyko sukurti ir jų restorane.
Interjeras yra ganėtinai paprastas, atspindintis namų virtuvę. Aplinkos detalės vis kuriamos, perkuriamos – interjeras gyvas. Vidus įrengtas dar tais laikais, kai „Ukrainietiška virtuvė“ buvo vienas pirmųjų Palangos restoranėlių, tad autentiškumą ir originalumą čia galima pajusti vos įžengus pro duris.
Kainos
Patiekalai gali pasirodyti šiek tiek brangesni nei panašaus pobūdžio restoranuose, tačiau čia nemoki už aplinką, čia moki už šviežią maistą. Porcijos, beje, tikrai labai didelės, tad galiu drąsiai teigti, kad pasisotinti pavyks visai dienai.
Įvertinimas
Geriausias rodiklis – kai restorano savininkai patys valgo jame ruošiamą maistą. Nors jie gyvena virš restorano, Dominyko žmona sako, kad savo virtuvėje šeima dažniausiai gamina, kai nori išbandyti ką nors nauja.
Bene kiekvieną dieną jie nusileidžia į restoraną suvalgyti virtinių, „Kijevo“ kotleto ar troškinio, o dukrelė skanauja derunų. Ir nė vienam šeimos nariui šie patiekalai neatsibosta.
Puiki vieta pažinti mums vis artimesnę tampančią Ukrainos kultūrą.
