Taip paruoštą silkę mėgsta skandinavai – išbandykite ir jūs

Nesumeluotume teigdami, jog silkė – dažnas svečias ant lietuviško stalo. Be jos neįsivaizduojame didžiųjų metų švenčių, beveik kiekvienas šeimininkas turi savo ypatingą receptą, dažnas šia žuvimi mėgaujasi ir be jokios specialios progos. 

 Sumuštinis su silke.
 Sumuštinis su silke.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 1, 2022, 11:31 AM

Iš tiesų silkė yra nebrangus ir vertingas produktas, kuriame gausu organizmui reikalingų medžiagų. Todėl verta ją dažniau įtraukti į racioną, o įkvėpimo gardiems patiekalams galima pasisemti iš skandinaviškos virtuvės.

Maistinga it laukinė lašiša, bet gerokai pigesnė

Šiaurės Europoje silkė – nacionalinės reikšmės produktas, kurio pagrindu gaminama gausybė kasdienių patiekalų. Silkės receptų istorija siekia dar ankstyvus viduramžius. Tuo metu sąsiauris tarp Baltijos ir Šiaurės jūrų buvo pagrindinė šios žuvies sezoninės migracijos vieta, o vietiniai gyventojai jas galėjo pagauti tiesiog rankomis.

„Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovas Valdas Lopeta sako, kad šiais laikais žmonės vis dažniau renkasi jau paruoštą silkę, kad būtų galima tiekti tiesiai ant stalo: „Tie, kurie mėgsta patys išbandyti įvairius receptus, perka paprastą silkę be priedų. Tačiau tai jau irgi padeda sutaupyti laiko, nes žuvį belieka tik supjaustyti, nereikia nei darinėti, nei marinuoti.“ 

Dar viduramžiais buvo pastebėta, kad silkė yra ne tik skani žuvis, bet ir gausi naudingų medžiagų. Kaip ir visi jūrinės kilmės produktai, ji yra puikus baltymų šaltinis, taip pat joje netrūksta vitaminų B12, D bei Omega-3 rūgščių. Dietologų teigimu, silkė maistingumu nenusileidžia laukinei lašišai. Be to, ji dažnai yra žymiai pigesnė. 

Skoniai iš Skandinavijos

„Silkė ant skandinavų stalo patenka kone visomis įmanomomis formomis, todėl nenuostabu, kad ji yra vienas ryškiausių produktų dabartinės „Sodergarden“ savaitės metu. Skandinavija visai šalia mūsų esantis regionas, kuris kartu yra ir pažįstamas, ir vis dar šiek tiek egzotinis. 

Skandinavai gali pasiūlyti ne tik pačių įvairiausių silkės paruošimo būdų, bet ir kitų mums mažiau pažįstamų skonių, tokių kaip tekšių džemas, rūkytas ikrų kremas su krapais, šeivamedžio žiedų sirupas, mėlynių ir šilauogių sulčių gėrimas ar panašiai“, – sako V.Lopeta. 

Skandinavai silkę valgo marinuotą, sūdytą, keptą, garintą, pūdytą, raugintą, stingdytą drebučiuose ar tiesiog žalią – supjaustytą ir patiektą su priedais. Atrodo, kad ši iš pažiūros visiškai paprasta žuvis puikiai dera kiekvieno dienos valgymo metu: nuo sočių, energijos visai dienai suteikiančių pusryčių, iki lengvos ir maistingos vakarienės. 

Netikėti atradimai: su saldžia duona ar net silkės tortas

Silkės paprastumas ir universalumas padeda sukurti visą skonių paletę, suteikiančią kiekvienam dienos patiekalui išskirtinių spalvų. Ar esate girdėję apie silkės tortą ar jos pateikimą su saldžia duona?

Saldi skandinaviška duona panaši į lietuvio skonio receptoriams įprastą juodą ruginę, tačiau turi kiek saldesnį skonį, kuris puikiai kontrastuoja su silkės rūgštumu ar sūrumu – šiam receptui tiks abu variantai! 

Jei bandysite šį receptą namuose, ant duonos užtepkite grietinės (ne sviesto!), dėkite riekelėmis pjaustytą kiaušinį, kuris suteiks neutralumo, o skonių fiestos akcentui pabarstykite šiek tiek pjaustyto svogūno ir smulkinto laiškinio česnako. Štai ir turite neįprastus, skandinaviškus pusryčius!

Na, o šeimos šventėse ar draugų vakarėlyje dėmesio sulauks dar viena skandinaviška virtuvės pažiba – silkės tortas. Tai tradicinis Skandinavijoje švenčiamos vidurvasario šventės (mūsų Joninių atitikmens) delikatesas. Šio torto pagrindas yra džiūvėsėliai arba duona, o įdaras gali net kažkiek priminti sūrio tortą. Tik jo skonių paletėje puikuojasi ne saldumas, o sūrumas bei rūgštumas. 

Ruošiant silkės tortą, kreminis sūris sumaišomas su actu, garstyčiomis bei grietine. Į šią masę dar įmaišoma želatina ir tortas paliekamas sustingti šaldytuve. Po kelių valandų laikas papuošimams: gabalėliais pjaustyta silkė, virtas kiaušinis, raudonieji svogūnai bei krapai. Skanaus!

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: ką JAV rinkimų kampanijoje lems „superantradienis“?