Kokios gi čia naujos patirtys, gali paklausti skeptiškas stereotipais besiremiantis žmogus. Bet ir jis gali pakeisti požiūrį apsilankęs gurmaniškame renginyje, kuriame susipažins su kraftinių (craft) gėrimų gamintojais ir jų išskirtine produkcija. Juk dažnai težinome kelias gėrimo rūšis, alų skirstome į šviesų ir tamsų, nelabai domėdamiesi, iš ko ir kaip jis pagamintas.
O be reikalo. Juk tokie gėrimai kaip alus, midus žinomi nuo seniausių laikų ir yra sudėtinė mūsų istorinės mitybos dalis, rašoma festivalio organizatorių pranešime spaudai.
Edukacinio festivalio tikslas – praplėsti žinias apie tradicinius gėrimus, ugdyti skonį, gebėjimą suprasti ir įvertinti kokybę. Todėl bus pristatomi tik kraftiniai gėrimai – išvirti išmanių meistrų mažuose nepriklausomuose bravoruose. Taip tęsiamos šimtametės ir kuriamos naujos tradicijos.
„Alus LDK kulinarijos kultūroje užėmė ypatingą vietą. Kaip ir midų, jį gėrė ir jaunas, ir senas, ir valdovo rūmuose, ir valstiečio pirkelėje“, – knygoje „Istorinė Lietuvos virtuvė“ rašo prof. Rimvydas Laužikas.
Kartais istorinės žinios apie, berods, taip plačiai žinomą gėrimą stebina. Pavyzdžiui, buvo laikmetis, kai iš ryto patale diduomenės moterys išgerdavo nedidelį puodelį šilto alaus su grietine ir įtrupinta varške ar vietoj pusryčių šeimoje buvo skanaujama alaus sriubos – į pašildytą alų įmušant kiaušinių trynius, užbalinant saldžiu pienu ar grietinėle ir paskaninant gabalėliu sviesto.
Bet šį kartą festivalis ne tik apie alų! Prie aludarių pirmą kartą jungiasi ir kitos kategorijos nestiprių fermentuotų gėrimų gamintojai – midaus ir sidro gamintojai.
Kaip byloja lietuviškos pasakos, „ir aš ten buvau, alų midų gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau“, nuo seniausių laikų alus midus – privalomas kiekvienos puotos elementas. Švenčiant sostinės 700-ąjį gimtadienį prasminga prisiminti ir ilgus metus gyvavusias kulinarinės kultūros tradicijas.
Midus tarp gėrimų užėmė išskirtinę vietą ir karaliavo iki XVI amžiaus. Pavyzdžiui, aukščiau minėtoje prof. R. Laužiko knygoje skaitome apie tai, kad „geriamas midus buvo įrašytas Jogailos sąskaitų knygose. XV amžiuje pirmosios žinomos vilniečių korporacijos buvo midaus brolijos. Brolijose galiojo griežtos taisyklės. Puotose galėjo dalyvauti tik brolijų nariai ar asmenys, už kurių gerą elgesį laidavo kiti brolijų nariai. Kai kada į broliją galima buvo patekti ir susimokėjus mokestį, bet tik kartui. Jei tokio svečio elgesys buvo nepriekaištingas, jis galėdavo apsilankyti ir kitose puotose. Į puotos patalpą visi dalyviai turėjo eiti neginkluoti. Per daug įkaušti taip pat negalima – lauk išprašydavo tam skirtas pareigūnas – raktininkas.“
Išlaikant minėtas istorines tradicijas, kviesdami į festivalį, organizatoriai irgi prašo įsigyti bilietą (į jo kainą įeina degustacinė 100 ml taurelė) bei įspėja, kad, kaip ir minėtose brolijose, apsvaigę asmenys nebus įleidžiami (pinigai už bilietus tokiu atveju negrąžinami), o renginio dalyviai turės teisę nebepilti gėrimų tiems svečiams, kurie atrodys pernelyg apsvaigę. Jeigu tęsiam tradicijas, tai nuosekliai! ŽMOGŠALA pasisako už saikingą alkoholio vartojimą ir kultūringą bendravimą.
Lankytojų patogumui atsiskaitymui festivalio teritorijoje bus naudojama vieninga žetonų sistema.
