Nuo 5 val. ryto kepėjai kasdien pluša „Pranciškaus malūno“ kepykloje Aleksote ir dar šilti kepiniai atkeliauja į miesto centrą. Kavinės įkūrėjai – garsiojo malūnininko Pranciškaus Jakubausko anūkė Julita Baravykienė su bendraminčiais: Mantu Kozlovskiu ir Ieva Dailidavičiūte.
Malūnas veikia nuo 1996-ųjų
Kaunietis Pranciškus Jakubauskas malūną Aleksote atidarė 1996 metais. Jį pamėgo iš Aleksoto turgaus keliaujantys ūkininkai, užsukę sumalti įsigytų grūdų. P. Jakubauskas populiarinio viso grūdo miltus, atidarė sveikų produktų parduotuvę, patarinėdavo pirkėjams sveikos mitybos klausimais. Nuoširdus darbas netruko užauginti ilgamečių lankytojų ratą. Šiuo metu „Pranciškaus malūnui“ vadovauja jo anūkė Julita Baravykienė, kuriai padeda šeimos nariai. Senelis Pranciškus jau nebedirba – atėjo laikas poilsiui.
„Gyvenome su seneliais, malūno veiklą stebėjau nuo vaikystės, o paauglystėje kepiniai tapo mano hobiu, pasvajodavau apie kepyklą, bet tam vis buvo ne laikas. 2022-ųjų pavasarį susimąsčiau, kad Kaune nelabai yra kepyklų, kur rastum „sourdough“ (natūralaus raugo) duonos. Su šeima pradėjome ją kepti namuose, žinia sklido, per kelis mėnesius norinčiųjų tiek padaugėjo, kad atsirado kavinės poreikis. Senelio Pranciškaus malūne įkūrėme kepyklą, o 2022 m. rugsėjo 1 d. Kauno centre atidarėme kavinę „Bundu“, – pasakojo Julita Baravykienė, baigusi maisto technologijos studijas.
„Kai kūrėme kavinę, senelis Pranciškus klausė ar mums tikrai jos reikia, ar norime plėstis, juk yra malūno su parduotuve veikla. Baiminosi, kad gali nepasisekti. Senelį vis ramindavau. Dabar jis mato, kad mums sekasi, džiaugiasi. Senelis buvo ir per kavinės atidarymą, palaimino šią vietą“, – kalbėjo kavinės bendraįkūrėja J. Baravykienė.
Ji aiškino, kad kavinės „Bundu“ pavadinimas talpina bandelės ir budinimo reikšmes, nes kasryt teikdama kepinius, ši vieta tarsi budina miestą.
Graibsto grikių sausainius
Darbai kepykloje Aleksote prasideda nuo 5–6 val. ryto. Pamainos metu darbuojasi trys žmonės.
Per kelerius veiklos metus kavinėje išryškėjo populiariausi kepiniai: šokoladiniai grikių miltų sausainiai, cinamono bandelės ir natūralaus raugo duona.
„Šie trys dalykai privalo pas mus būti, jei jų neliktų – lankytojai tikriausiai keltų protestus“, – šypsodamasis kalbėjo kepėjas Mantas, pažymėjęs, kad kovo mėnesį vien grikių sausainių buvo iškepta apie 3 tūkst. vnt. (pusė jų parduota kavinėje, likusieji – malūno parduotuvėje). Kepiniai yra gaminami iš šviežiai maltų miltų.
Artėjant šventėms pagausėja duonos asortimentas, siūloma net septynių rūšių: juodos, šviesios, natūralaus raugo, saldžios aguonų ir džiovintų vaisių bei kt.
Kepėjai pasitelkia kūrybiškumą: yra kepę keksus su levandomis, baziliku, bergamote, gaminę šaltibarščių skonio sluoksniuotas bandeles. Šiuo metu gamina dar ne visų žinomus krafinus (kruasano ir keksiuko darinys) su skirtingais įdarais.
„Norime konkuruoti ne su kitomis kepyklomis, o su mada pirkti prekybos centruose, keisti žmonių mitybos įpročius – kad maitintųsi kokybiškiau“, – sakė J. Baravykienė, ją papildė M. Kozlovskis: „Siekiame, kad žmonės labiau vertintų natūralaus raugo kepinius, o ne mielių, kad rinktųsi rankų darbo kepinius, o ne mašinomis sukurtus. Gerai, kad naujos kepyklos kuriasi ir atsidarinėja, nes amatininkų kepyklų kultūros labai trūksta Lietuvoje, ypač Kaune.“
Įstaigoje gėrimai ruošiami su augaliniu pienu (kokosų, žirnių), yra daug veganiškų kepinių.
Kuria namų atmosferą
Įžengus į kavinę pasitinka ne tik kepinių ir kavos kvapas, akys klaidžioja po jaukias detales: medinius baldus, paveikslus, daugybę gėlių vazonuose, šiaudinius sodus, knygų lentyną, kilimus, vaikų kampelį ir kt. Dalį šių daiktų padovanojo kavinės lankytojai, bičiuliai, o kone pusė vazoninių gėlių – buvusios darbuotojos palikimas.
„Įgyvendinau savo svajonę – sukūrėme kepyklą, kavinę, tapau vyr. kepėju. Smagu sujungti istorinį „Pranciškaus malūną“, kuriame dirba kelios šeimos kartos, ir Kauno centro lankytojus. Čia atėjęs gali nusispirti batus, atsigulti ant kilimo ir jaukiai valgyti bandelę – niekur kitur tokios vietos neteko matyti. Kuriame saugią, jaukią erdvę, telkiame bendruomenę ir skatiname kepinių kultūrą Lietuvoje“, – sakė kulinarijos meno vadybos mokslus baigęs „Bundu“ vyr. kepėjas Mantas Kozlovskis. Anksčiau jis praktikavosi Londone, dirbo vienoje Vilniaus kepyklų. Įdomu, kad jis turėjo nusistatymą, kurį teko paneigti.
„Kai pradėjau mokytis kulinarijos meno vadybos, turėjau konditerijos ir kepinių dėstytoją, kuris mane labai spaudė eiti į šią kryptį, o aš atšaudavau: atstokite, niekada nebūsiu kepėju, niekada negaminsiu desertų, nenoriu. Bet viskas susidėliojo taip, kad prieš dvejus metus jam rašiau atsiprašymo laišką ir kviečiau iš Londono atvykti į atidarytą kepyklą Kaune“, – sakė M. Kozlovskis.
Vyksta kino vakarai, šokiai, pasimatymai
Pašnekovai sako, kad kavinėje stengiasi sukurti namų atsmosferą, o lankytojus priima lyg draugus, beje, nemažai atėjusiųjų – užsieniečiai studentai iš įvairių Europos valstybių, kitų šalių.
Čia jau įvyko įvairūs renginiai: susitikimą turėjo dulos, mezgėjos, vyko kanklių vakarai, pavasario šokiai, „Kino pavasario“ filmų peržiūros, „Fluxus festivalis“, pasimatymų renginiai, būgnų vakarai, jogos užsiėmimai. Erdvėje eksponuojamos paveikslų parodos, vieną jų rengė įstaigos kepėjas. Šiuo metu jau yra eilė norinčiųjų eksponuoti savo kūrybą kavinėje.
„Esame atviri įvairiems renginiams, kviečiame jungtis į mūsų jaukią, draugišką bendruomenę“, – ragino I. Dailidavičiūtė.
Komanda palaiko tvarumo idėjas: per dieną stengiasi kepti tiek kepinių, kiek numatyta parduoti. Ingredientus stengiamasi pirkti iš kuo arčiau: grūdai į malūną atkeliauja iš nedidelių vietos ūkių, linų sėmenys – iš Babtų, moliūgų sėklos, žirniai irgi randami Lietuvoje.
„Kai cinamono bandelių neparduodame – neišmetame, padarome cinamono džiūvėsėlius ir naudojame. Atsisakėme popierinių puodelių išsinešti, skatiname lankytojus ateiti su savo puodeliais“, – pažymėjo J. Baravykienė.
Ruošiasi Velykoms
Kepykla jau ruošiasi Velykoms: kepa įvairių rūšių duoną, keksus, baskų sūrio pyragą, savaitgalį pradėjo kepti „hot cross“ bandeles – iš Anglijos kilusį velykinį kepinį. Tai mielinės bandelės su džiovintais vaisiais ir ant viršaus nupieštu baltu kryželiu.
Laukia ir pavasario šokiai, trunkantys kone visą dieną, kiti šilti susibūrimai.
Prekystalį puošia linksmi kavinės veikėjai, ant sienos – „bundinėlės“ veikėja.
„Ant prekystalio pavaizduoti personažai iš gyvenimo. Kai buvo pirmas mūsų vakarėlis kavinėje, neturėjome didžėjaus stalo, kažkas atsinešė lyginimo lentą ir mūsų draugas grojo ant jos. Esame paprasti, kūrybiški ir atviri. Lauksime svečiuose, skanaus!“, – atsisveikino J. Baravykienė.