2013 m., kai paskutinį kartą vyko popiežiaus rinkimai, Italijos žiniasklaida pranešė, kad daugelis kardinolų dažnai lankydavosi šeimos restorane „Al Passetto di Borgo“, esančiame vos už 200 metrų nuo Šv. Petro bazilikos. Kardinolas Donaldas Williamas Wuerlis ten užsisako lazanijos, o Francesco Coccopalmerio (vienas iš 2013 m. favoritų) renkasi keptus kalmarus, rašo BBC.
Popiežiaus konklavos tradiciškai garsėja savo slaptumu. Kardinolai būna viename kambaryje, be jokio ryšio su išoriniu pasauliu. Vienintelis leidžiamas signalas yra dūmai: balta spalva reiškia, kad popiežius jau išrinktas, juoda – kad reikalingas antras balsavimas, nes nepasiekta dviejų trečdalių plius vieno balsų dauguma.
Kas tiksliai vyksta konklavos viduje, nežinoma, tačiau vienas dalykas aiškus: kol vyksta naujojo Romos katalikų bažnyčios popiežiaus rinkimas, kardinolai tomis dienomis ar savaitėmis privalo valgyti.
Susiję straipsniai
Tačiau kaip išlaikyti slaptumą, kai kardinolams pristatomas maistas ir išnešami likučiai?
Istoriškai maistas buvo potenciali grėsmė: virėjas galėjo paslėpti kardinolui skirtą žinutę ravioliuose arba kardinolas galėjo perduoti žinutę ant nešvarios servetėlės. Bendri valgiai taip pat gali būti slaptų derybų vieta.
Filme „Konklava“ (2024 m.) beveik visas veiksmas vyksta ne balsavimo salėje, o valgomajame. Triukšmingi valgiai kontrastuoja su beveik visiška konklavos tyla, kur nevyksta jokie oficialūs debatai. Ir nors filmo negalima laikyti tiksliu realybės atspindžiu, neabejotina, kad popiežiaus aplinkoje svarbi „maisto kultūra“: daug pasako tai, ką valgai, kaip valgai ir su kuo valgai.
Visa eilė slaptumo taisyklių, galiojančių iki šiol, siekia 1274 m. Jas nustatė popiežius Grigalius X. Jis buvo renkamas beveik trejiems metams, nuo 1268 iki 1271 m. Tai buvo ilgiausi popiežiaus rinkimai istorijoje. Italijos kanonų teisės ekspertas Enrico de Segusio, dalyvavęs konklavoje, rašė, kad miesto gyventojai grasino sumažinti kardinolų maisto davinius, kad paspartintų procesą.
Net ir tada konklavos dalyviai turėjo būti izoliuoti. Kardinolų mitybos taisyklės buvo daug griežtesnės: po trijų dienų be sutarimo kardinolams buvo leidžiama valgyti vieną kartą per dieną, o po aštuonių dienų – tik duoną ir vandenį. XIV amžiaus viduryje popiežius Klemensas VI sušvelnino šiuos apribojimus, leisdamas patiekti tris patiekalus: sriubą, pagrindinį patiekalą (žuvį, mėsą arba kiaušinius) ir desertą (sūrį arba vaisius). Nors griežtas pasninko režimas neprigijo, griežta proceso kontrolė išliko.
Išsamiausias istorinis mitybos konklavos metu aprašymas priklauso Bartolomeo Scappi, garsiausiam Renesanso šefui. Jis aptarnavo popiežius Pijų IV ir Pijų V, o 1570 m. išleido kulinarijos knygą „Opera Dell'Arte del Cucinare“ („Maisto gaminimo menas“), kuri jam atnešė didelį populiarumą. Jis aprašo, kaip konklava valgė renkant popiežių Julijų III, ir rašo apie tai, kaip buvo užtikrinama kontrolė – ir jo aprašyta praktika vis dar taikoma iki šiol.
Pasak B. Scappi, kardinolų valgius bendroje virtuvėje ruošdavo virėjai ir someljė, tačiau jie buvo tik dalis konklavos aptarnaujančio personalo. Virtuvė galėjo būti potenciali vieta slaptiems pranešimams perduoti, todėl joje nuolat budėjo sargybiniai. Du kartus per dieną, burtų keliu, tarnai iškilmingai atnešdavo maistą prie besisukančio lango sienoje. Per jį maistas buvo perduodamas kardinolams. Prieš tai indus degustatoriai tikrindavo, ar maiste nėra slaptų pranešimų. Kiekvieną žingsnį prižiūrėdavo italų ir šveicarų sargybiniai.
Maisto kontrolė buvo griežta: nebuvo leidžiama nieko, kur būtų galėtų paslėpti raštelį. Jokių nepjaustytų pyragų, jokių viščiukų. Vynas ir vanduo - tik permatomuose induose. Medžiaginės servetėlės buvo išskleistos ir atidžiai apžiūrimos. Tai ne tik užtikrino visišką kardinolų izoliaciją, bet ir sumažino apsinuodijimo riziką – juk popiežius visada, o ypač Renesanso laikotarpiu, buvo itin įtakinga politinė figūra.
Nepaisant apribojimų, kardinolai, sprendžiant iš B. Scappi aprašymo, valgė gerai. Buvo patiekiamos salotos, vaisiai, šalti mėsos gaminiai, vynas ir gaivus vanduo. B. Scappi aprašytos gyvenimo sąlygos buvo patogios: kiekvienoje kameroje buvo lova, stalas, pakaba, dvi kėdės, naktipuodis ir indas su dangčiu, taip pat kiti daiktai. Be visiškos kontrolės, dalyvavimas konklavoje Renesanso laikotarpiu nebuvo sudėtingas.
Artėjančios konklavos, kuri prasidės gegužės 7 d., metu kardinolai, kaip įprasta, gyvens „Casa Santa Marta“ – Šv. Petro bazilikos priestate. Kardinolams maistą gamins vienuolės. Patiekalai bus paprasti, būdingi Lacijaus regionui, kuriame yra Vatikanas, ir kaimyniniam Abrucui: itališka daržovių sriuba minestrone, spagečiai, ėrienos iešmeliai arrosticini ir virtos daržovės. Šiek tiek kukliau nei Renesanso laikais, bet esmė ta pati: procesas griežtai kontroliuojamas, siekiant išvengti informacijos nutekėjimo.