Ir vis dėlto šie produktai yra keisti. Keisti galbūt ne skoniu, bet tuo, kad juose nėra to, kas paprastai sudaro valgių, kurių pakaitalais jie yra, esmę: kofeino, pieno, mėsos, alkoholio.
Neseniai nustebau vienoje „Facebook“ grupėje radusi diskusiją apie tai, kaip pasigaminti vegetarišką daktarišką dešrą. Ten pat buvo kalbama ir apie tai, kad yra ne tik vegetariška šlapdešrė, bet ir vegetariška žuvis bei vegetariška vištiena.
Pamaniau, kad keistesnio dalyko nesu girdėjusi. Vegetarai, kurie atsisako mėsos dažniausiai todėl, kad kovoja už gyvūnų gyvybių išsaugojimą, siekia gaminti tai, kas kuo labiau primintų mėsiškus patiekalus ne tik skoniu, bet ir išvaizda.
Vegetarai tai aiškina taip: kartais jiems norisi valgyti maistą, kurį mėgo dar būdami visavalgiai, bet kurio atsisakė dėl etinių sumetimų. Ir tokie keisti mėsos padirbiniai jiems yra galimybė tai daryti nedarant žalos gyvūnams.
Tačiau dažnam visavalgiui sunku suprasti vegetarų norą gaminti tai, kas imituotų mėsą. „Lašinių nesuklastosi!“ – rėžė vienas internautas, o kiti mestelėjo, kad vegetarai gali drąsiai valgyti parduotuvėje pirktą daktarišką dešrą, kurioje mėsos niekada nebuvo ir nebus.
Juokas juokais, bet juk tiesos tame yra. Žmonės jau seniai įprato studijuoti etiketes ir maisto produktus rinktis pagal jų sudėtį. Pavyzdžiui, turbūt dažnas, perkantis koldūnus, atsižvelgiate, kokią dalį sudaro jų įdaras. Jeigu 40 proc., jau gerai. Dažniausiai būna mažiau.
Tačiau gamintojai išmoko sumaniai nuslėpti tas sudedamąsias dalis, kurios vartotojams atrodytų nepriimtinos, nes yra paprasčiausios cheminės medžiagos, imituojančios mums įprastus ingredientus.
Apie tai buvo galima perskaityti portalo lrytas.lt rubrikoje „Skonis“. Čia buvo pateiktas „The Guardian“ žurnalistės Joannos Blythman pasakojimas apie apsilankymą gana slaptoje kasmetėje maisto sudedamųjų dalių parodoje Frankfurte, kur ji sužinojo, kaip įvairiais priedais „patobulinamas“ mūsų kasdienis maistas.
Faktai išties pribloškiantys. Jūs turbūt nė neįtarėte, kad nuostabaus skonio parduotuvėje pirktas biskvitinis pyragas, perteptas kremu ir šokoladu, kurį ką tik pasigardžiuodami suvalgėte, buvo pagamintas nenaudojant nei kiaušinių, nei sviesto, nei kremo.
O štai šokoladinio kremo deserte, kurį galbūt mielai perka ir jūsų bičiulis vegetaras, esanti želatina yra pagaminta iš kiaulių odelių.
Kad tai sugebėtumėte suprasti skaitydami maisto produktų etiketes, turite būti tikras žinovas. Juk paprastai produktų etiketėse visos šios ir į jas panašios sudedamosios maisto produktų dalys žymimos ne nerimą keliančiomis E raidėmis, bet nekaltais pavadinimais, tokiais kaip „rozmarinų ekstraktas“.
Taigi kai kuriuos maisto produktų pakaitalus mes galbūt pasirenkame sąmoningai, bet dalį jų vartojame to nė neįtardami. Tai, kas atrodo natūralu, pasirodo, gali būti visiškai netikra. Ir tai, ko nė nenorėtume paragauti, galbūt suvalgome kasdien.
