Tiesa, reikėtų pabrėžti, kad tada buvo naudojama ne pati morka, o jos lapai. Taigi, kam ir kada naudingos morkos ir kokia forma jas naudingiausia vartoti?
Kai kurių vitaminų gausumu morkos pranoksta kitas daržoves. Japonų mokslininkai įrodė, kad morkose, svogūnuose, kopūstuose, baklažanuose ir net paprastose varnalėšose yra medžiagų, stabdančių piktybinių navikų susidarymą.
Apie eksperimentą, įrodžiusį morkų sulčių naudą, „Skonis“ rašė ir anksčiau. Šį straipsnį galite paskaityti paspaudę čia.
Taip pat šiose daržovėse esantys kalis ir magnis yra naudingi širdžiai.
Morkos naudingos žmonėms, daug dirbantiems kompiuteriu. Kai apšvietimas geras, visi žmonės mato daugiau ar mažiau gerai, tačiau morkų nauda labiausiai pastebima žmonių, kurie sunkiai mato prieblandoje.
Taip pat morkos aktyvina medžiagų apykaitą ląstelėse, padeda joms atsinaujinti, stabdo senėjimą ir ląstelių nykimo procesus.
Kita naudinga savybė yra ta, kad morkos gali laisvinti ir kietinti vidurius. Morkose yra virškinamojo trakto veiklą gerinančios celiuliozės, arba skaidulų. Todėl vaikams, kuriuos dažnai kamuoja vidurių užkietėjimas, ryte ir vakare reikėtų duoti po vieną ar du šaukštelius tarkuotų morkų. O morkų sriuba yra efektyvus viduriavimo stabdymo būdas.
Gydytojas Alvydas Unikauskas pabrėžia, kad organizmui naudingiausia yra šviežios, termiškai neapdorotos morkos.
Norėdami virti morkas, jų nesmulkinkite, pataria gydytojas.
Taip pat yra manoma, kad, pagaminus iš morkų sultis, jų vertė sumažėja 40 proc., nes prarandamos skaidulinės medžiagos ir mikroelementai, esantys šiose daržovėse.
