Tačiau dažnas sutrinka prekybos vietose, kai reikia išsirinkti obuolius iš daugelio Lietuvoje auginamų obuolių veislių, nežino, kokia veislė kam labiausiai tinka, kokiu skoniu pasižymi, kurie obuoliai yra kokybiškesni.
Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė primena, kad mitybos specialistai vienbalsiai rekomenduoja rinktis tokius maisto produktus, kurie išauginti ten, kur gyvename, o ir lietuviški obuoliai nuo atvežtinių, skiriasi savo vidine kokybe, nes yra daug mažiau chemiškai apdorojami nuo ligų ir kenkėjų, negu atvežtiniai, tačiau kokybe gali skirtis ir tos pačios veislės Lietuvoje užauginti obuoliai, tad pagal ką vartotojui reikėtų rinktis?
„Auksis“ – populiariausias
Lietuvoje populiariausia ir dažniausiai sodininkų auginama obuolių veislė yra „Auksis“. Šie obuoliai paprastai būna plokščiai apvalūs, stambūs, sultingi, saldžiarūgščiai, itin aromatingi, o odelė – vidutinio storumo, jų minkštimas būna gelsvas, švelnios konsistencijos. Dėl visų šių savybių itin mėgstami vartotojų.
Paprastai skinti šios veislės obuoliai pradedami rugsėjo pradžioje, o valgyti jį geriausią šviežią. Nors tinka šios veislės obuoliai ir sandėliuoti ir sultims spausti, tačiau pastarosios dažnai būna gana intensyvaus saldaus skonio, dažnas jas mėgsta skiesti vandeniu. Pasak V. Kuliešienės, šių obuolių ir sultys pačios populiariausios.
Valgykite šviežius ir spauskite sultis
Obuolių veislė „Ligol“ yra antra pagal populiarumą Lietuvoje. Paprastai vaisių odelė būna žalsva, kiek kietoka, su raudonais dryželiais, kurie vietomis susilieja į vientisą raudonumą.
Šios veislės obuoliai būna vidutinio stambumo arba labai stambūs, apvaliai kūgiški, kieti, pasižymi saldžiarūgščiu skoniu. Tai gana kieti ir traškūs obuoliai.
„Paprastai jie valgomi švieži, gerai laikosi žiemą, o jei šios rūšies obuolių turite per daug, tai galite namuose išsispausti sulčių“, – pataria Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė.
Lietuvių yra mėgstami ir „Alva“ bei „Rubin“ veislių obuoliai. Pastarieji būna sultingi, traškūs, saldžiarūgščio skonio, stambūs, šviesiai žalios spalvos, tačiau viena pusė gali būti šviesiai rausva dėl to, kad matė daugiau saulės.
Tačiau, pasak V. Kuliešienės, iš „Rubin“ obuolių spausti sultis būtų per didelė prabanga, tam geriau tinka „Alva“. Šios veislės obuoliai mažesni už „Rubin“ ir paprastai būna vidutinio stambumo, jų minkštimas – baltas ir sultingas, o odelė – žalsva su raudonais dryžiais, kurie vietomis susilieja į vientisą raudonį.
Pyragus kepkite iš „Antaninių“ ir „Bogatyr“
Maždaug trečdalis Lietuvos verslinių sodų yra seni aukštaūgiai, kurie buvo pasodinti prieš 25-30 metus. Būtent juose yra išlikusios senosios obuolių veislės, tokios kaip „Paprastasis antaninis“, „Bogatyr“, „Noris“.
Rugsėjo viduryje pradedami skinti Antaniniai obuoliai paprastai būna stambesni už vidutinius, tačiau jų forma – skirtinga. Jie gali būti tiek apvaliai kūgiški, tiek kūgiški, tiek apvalūs. Tai sultingi, vidutiniškai rūgščiu skoniu pasižymintys obuoliai, kurie turi daug pektinų, tinka perdirbti.
„Bogatyr“ obuoliai paprastai būna plokščiai apvalūs arba plokščiai kūgiški, stambūs, dažnai skirtingų dydžių, skonis – saldžiarūgštis, artimas Antaniniam. Paprastai prinokusių obuolių odelė būna šviesiai geltona, plona arba vidutinio storio, minkštimas – baltas, sultingas, kvapnus, gana tvirtas.
„Šių veislių obuoliai – rūgštoki, bet yra daug žmonių juos mėgstančių. Be to jie tinka įvairiems kepiniams. Pyragas su tokiais obuoliais bus daug skanesnis, nes rūgštelė persipina su tešlos saldumu ir skonis tampa subalansuotas“, – sako V. Kuliešienė. Šių veislių obuoliai tinka diabetikams ir alergiškiems žmonėms, o ypač vaikams.
„Noris“ veislės obuoliai būna vidutinio stambumo ir plokščiai apvalūs. Vaisiaus odelė – vidutinio storio, šviesiais žalsvos spalvos, tačiau ta obuolio pusė, kurią lepino saulė paprastai paraudonuoja. Šie obuoliai patinka žmonėms, mėgstantiems sultingus, saldžiarūgščius obuolius.
Koncentruotas sultis eksportuoja
Ir „Paprastasis antaninis“, ir „Bogatyr“ labai tinka koncentruotų sulčių gamybai.
„Jei iš jų sultys spausite namuose, jos gali būti per rūgščios, todėl labiau tinkamos burokėliams marinuoti, kas irgi labai skanu ir sveika. Tačiau pramoniniu būdu gaminant sultis, sumaišant jas su kitų vaisių, galima pagaminti tikrai skanių ir įvairių skonių sulčių.
Dėl šios priežasties koncentruotos sultys iš šių nuo seno Lietuvoje auginamų veislių obuolių labai vertinamos užsienyje, kur tokių rūgštokų obuolių neužauginama. Lietuvos verslinių sodų asociacijos nariai kasmet koncentruotų sulčių gamybai parduoda virš 20 000 tonų obuolių, kurie eksportuojami į kitas šalis“, – tikina V. Kuliešienė.
Lietuviai gana dažnai prekybos vietose ieško lietuviškų prekių. Ne išimtis ir obuoliai, tačiau net ir žinodami, kokios veislės obuolius labiausiai mėgsta namiškiai gana dažnai pasimeta nežinodami ir nesuprasdami, ar pasirinkti vaisiai tikrai yra kokybiški. Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė pataria atkreipti dėmesį į tai, ar pasirinkta produkcija pažymėta Nacionalinės kokybės produktų (NKP) ženklu „Kokybė“.
Jis reiškia, kad produkcija išauginta ir sertifikuota pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 „Dėl Nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“. Šiems produktams yra keliami kur kas aukštesni kokybės reikalavimai nei įprastu būdu auginamiems ar gaminamiems.
Auginant „Kokybės“ ženklu žymimus obuolius, yra ribojamas herbicidų naudojimas, vaismedžių tręšimas. Jei obuolius puola kenkėjai, tai sodininkai augalų apsaugos priemones su ta pačia veikliąja medžiaga per sezoną gali panaudoti vos 2 kartus, o auginant įprastai kai kuriuos chemikalus galima naudoti net ir 4 kartus. Be to, laikotarpis nuo paskutinio purškimo iki vaisių skynimo yra net 1,5 karto ilgesnis už laikotarpį, kurį turi išlaukti įprastiniu būdu obuolius auginantys sodininkai. Laikantis šių reikalavimų obuoliuose beveik nebelieka cheminių preparatų likučių.
Ką siūlo Beata
Garsi kulinarinių TV laidų vedėja, knygų autorė, puiki kulinarė ir konditerė Beata Nicholson gerai žino lietuviškų obuolių vertę ir kur geriausiai juos panaudoti. Savo interneto tinklaraščio beatosvirtuve.lt skaitytojams ji siūlo obuolių pyrago receptą ir atkreipia dėmesį, kad jam reikėtų rinktis rūgštesnių veislių obuolius.
Receptas „Laimingas obuolių pyragas“
„Skirtingai nei kai kurie kiti obuolių pyragai, šis, mano nuomone, tikrąjį savo veidą pademonstruoja jau atvėsęs, kai dar ne visai greito kepimo metu orkaitėje suminkštėję obuoliai beveik visiškai išnyksta. Rekomendacija būtų rinktis rūgštesnius obuolius, nes tie valgomieji – saldūs, truputį droviai atrodo, o rūgštūs – puikiausiai akomponuoja pyrago minkštumui ir saldumui“, – įsitikinusi B. Nicholson.
Pyragui reikės:
125 g sviesto
150 g rudojo cukraus
3 kiaušinių
100 ml kefyro
150 g miltų
1 kupino šaukštelio kepimo miltelių
2-3 obuolių (nuluptų ir supjaustytų plonai).
Kaip paruošti:
1. Kiaušinius išplakti su cukrumi, kad gerai suputotų (apie 5 min).
2. Supilti ištirpintą sviestą ir kefyrą, dar paplakti.
3. Miltus persijoti su kepimo milteliais. Įmaišyti į skystą masę.
4. Obuolius nulupti, jei norite. Supjaustyti plonai ir įmaišyti į tešlą.
5. Kepti 180-190 C orkaitėje apie 40 min.
