Panevėžietis teigia išsigydęs ligas keistu ir šokiruojančiu maistu

Kai daugelio šventinis stalas lūžta nuo gausybės patiekalų, panevėžietis Antanas Bložė dėl to nesuka galvos. Svarbiausia buvusiam gydytojui ant stalo – žalia mėsa ir vandeniu skiestas vynas. Pensininkas aiškina, kad pradėjęs valgyti žalią mėsą pamiršo sveikatos bėdas, o skiestą vyną vadina jaunystės atradimu. 76-erių metų buvęs gydytojas negaili patarimų ir per šventes prie stalo užsisėdėjusiems tautiečiams.

Pensininkas aiškina, kad pradėjęs valgyti žalią mėsą pamiršo sveikatos bėdas, o skiestą vyną vadina jaunystės atradimu.<br>Stop kadras.
Pensininkas aiškina, kad pradėjęs valgyti žalią mėsą pamiršo sveikatos bėdas, o skiestą vyną vadina jaunystės atradimu.<br>Stop kadras.
Daugiau nuotraukų (1)

Kristina Ragauskienė („Lietuvos ryto“ televizija)

Dec 26, 2017, 4:52 PM

„Labiausiai man patinka daugiausiai veršiena, aš pripratęs, – aiškina vyras, šaukštu ant duonos kraudamas žalią mėsą. – Visai nedaug reikia, gero šaukšto su kaupu, 30 gramų veršienos“.

Žalią maltą mėsą panevėžietis dažniausiai gardina pomidorų padažu.

„Čia vienas iš geriausių maisto papildų – nereikia nei pirkti vitaminų. Čia viskas yra, ir vitaminai, ir mikroelementai, o svarbiausia – baltymas, 24 amino rūgštys, – aiškina buvęs medikas. – O iš virtos mėsos – iš kur tų amino rūgščių gali paimti? Įsivaizduok, įkiši ranką į verdantį vandenį, ištrauki – tai žuvę audiniai. Tas pat išvirta mėsa, tai žuvęs baltymas“.

Buvęs medikas taip maitinasi jau ne vieną dešimtmetį.

„Turėjau draugą jakutą, du kartus apsilankiau pas jį Jakutijoje ir ten išmokau. Jakutai valgo žalią mėsą, elnieną ir žuvį. Tiesiog drožia, kaip su oblium, ir deda ant duonos, ir viskas“, – pasakoja A.Bložė.

Ant panevėžiečio stalo nepamatysi mums dažnai, ypač per šventes, įprastų mišrainių, keptos paukštienos ar žuvies.

„Pavyzdžiui, aš užvakar iškepiau lašišą ir pusę dienos atsiraugėjau ta kepta lašiša. O vakar suvartojau tą lašišą žalią – skrandukas patenkintas, jokių nusiskundimų iš jo pusės, – dalinasi patirtimi panevėžietis. – Mano tikslas – kad būtų super taupu ir super naudinga, labai paprasta, prieinama, ekologiška.

Pensininkas atsisako ir rūkytų gaminių.

„Išeina, kad mes žalią mėsą valgome tik aptrauktą kancerogenu, dūmais ir net mikrobais. Net mikrobai protingesni, tos mėsos neragauja, nesžino, kad ten brudas“, – aiškina A.Bložė.

Vis dėlto tradicinės mitybos specialistai atsargiai vertina tokius mitybos įpročius.

„Žinoma dalį vertės termiškai apdorota mėsa praranda, bet ta dalis yra tokia nereikšminga, kad mes tikrai neturėtume rizikuoti savo sveikata ir valgyti žalią mės“, – komentavo dietologė Virginija Vilemienė.

Vyną pila į varškę

O štai pensininkas turi dar vieną neįprastą receptą, kaip jis sako, sveikam skrandžiui ir širdžiai.

Panevėžietis ant stalo deda savo gamybos vyną, jį skiedžia vandeniu.

„Vyną skiedžiu dviem dalimis paprasto vandens.Tokį atskiestą vyną gurkšnoju pavalgęs ir valgio metu. Tai vitaminai, mikroelementai. Plečia kraujagysles, skaldo cholesterolį, kraujas skystėja ir nereikia aspirino. Veryga mane sušaudytų, ne tik pabartų“, – dėstė pensininkas.

Vynu pensininkas gardina ir varškę. Sako, tai puikus desertas.

„Varškės baltymas labai sunkiai virškinamas, o mes užpilsime vynelio. Iš karto vynas padeda skaldyti tą baltymą“, – aiškino A.Bložė.

Tokiomis savo sukurtomis taisyklėmis besivadovaujantis 76-erių metų pensininkas sako seniai pamiršęs negalavimus.

„Per šventes rekomenduoju visai Lietuvai tą paprastą dalyką. Skrandis pats pagamina iki 2 laipsnių alkoholio savo reikalams, kaip ūkininkai gamina samanę savo reikalams. O skrandukas gamina dėl to, kad toje terpėje fermentai labai gerai dirba“, – dėstė pensininkas.

O užsisėdėjusiems prie šventinio stalo buvęs gydytojas pataria bent retsykiais atsistoti ir trumpai pasimankštinti, tiks pasivaikščiojimas ar šokiai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.