Šiandien žvelgiant į energija trykštančią moterį sunku patikėti, kad dar prieš keletą metų ji svėrė 105 kilogramus.
Palangiškė neabejoja – svorio būta dar didesnio. „Kai pakeičiau gyvenseną, pirmąkart pasisvėriau tiktai praėjus kelioms savaitėms.
Manau, kad prieš tai mano svoris siekė ir 110 kg ar dar daugiau“, – pasakojo Palangos senosios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Z.Bružienė.
164 cm ūgio žemaitė visą gyvenimą buvo vidutinio sudėjimo. Antsvoris užaugo vos per keletą metų.
„Pamažu išsitampė skrandis, ėmė nuolat reikalauti maisto. Ar dirbčiau, ar skaityčiau, televizorių žiūrėčiau, šalia manęs visuomet būdavo užkandžių. Su kąsniu burnoje ir užmigdavau“, – pati iš savęs pasišaipė Zinaida, daugelio vadinama tiesiog Zina.
Dėl didžiulio antsvorio moterį buvo užklupusios įvairiausios senatvinės ligos – padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio kiekis, skaudėdavo nugarą.
„Nuolat pildavo prakaitas, neuždususi neužlipdavau į trečiąjį namo aukštą. Mano gyvenimas buvo visiškai nekokybiškas. Reikėjo arba keistis, arba užbraukti gyvenimą“, – lūžio momentą prisiminė palangiškė, kuriai buvo diagnozuotas antrojo laipsnio nutukimas.
Ji iki šiol tiksliai pamena datą, kai sau pasakė: „Tai paskutinė diena, kai aš nebetelpu į vonią, netelpu į drabužių parduotuvės kabiną pasimatuoti rūbų, kai nerandu sau tinkamų drabužių, negaliu pasilenkti užsirišti batų raištelių. Tai buvo mano tragedija. Man buvo nebesvarbu, dėl ko turiu keistis – dėl sveikatos ar dėl grožio. Privalėjau tai daryti.“
Tai buvo 2015-ųjų vasario 9 diena. Tądien užsispyrusi žemaitė ėmė atkakliai siekti tikslo – atsikratyti antsvorio.
Iki tų pačių metų spalio ji numetė daugiau nei 40 kilogramų – sulieknėjo iki 63. Ir nors daugybė sulieknėjusių žmonių neretai vėl priauga, jau keletą metų Zina sugeba išlaikyti stabilų 68–69 kg svorį.
„Dabar jau laisviau gyvenu – nebijau paragauti net ir to, ką buvau sau uždraudusi. Ir esu patenkinta savimi. Galiu nueiti į bet kurią drabužių parduotuvę ir išsirinkti tai, kas man patinka. Galiu dėvėti tai, kas man patinka, o ne tai, kas tinka pagal dydį“, – džiaugėsi Z.Bružienė.
Lieknėjimo kelią ji atrado savarankiškai, be niekieno pagalbos. Anksčiau bandė laikytis kai kurių dietų, tačiau nė viena nepadėjo.
Palangiškė patikino esanti iš tų žmonių, kurie neištveria alkio jausmo. „Alkio jausmas man nepriimtinas. Aš visada palūžtu, jeigu jaučiuosi alkana. Ir nors laikantis manojo mitybos plano tenka nevalgyti maždaug 14–15 valandų, alkis manęs nekamuoja“, – pasakojo moteris.
Pedagogė tik vėliau sužinojo, kad jos intuityviai atrastą lieknėjimo metodą labai giria garsusis gydytojas Alvydas Unikauskas.
Šio metodo esmė – trumpalaikis badavimas. Kitaip tariant, Z.Bružienė nevalgo maždaug 14–15 valandų – nuo vakarienės iki kitos dienos pusiaudienio.
„Pusryčių aš niekada nevalgydavau – nuo mažens negalėdavau rytais nė kąsnio praryti. Šią savybę paveldėjau iš tėvo.
Paprastai keliuosi šeštą valandą ryto. Kokie valgiai tokiu metu?! Pirmą kartą pavalgau 12 valandą dienos. Iki šeštos valandos vakaro pavalgau dar du kartus. O nuo vakarienės iki kitos dienos pietų ir vėl nevalgau“, – patirtimi dalijosi palangiškė.
Pradžia buvo nelengva – pradėjus susilaikyti nuo maisto po šeštos valandos vakaro dažnai persekiodavo alkis, tačiau tai, pasak Z.Bružienės, truko neilgai. Po poros savaičių laikytis naujo mitybos plano buvo vis lengviau ir paprasčiau. Pamažu ėmė pakakti mažesnių porcijų, skrandis susitraukė.
„Kai jis ištampytas – nuolat prašo maisto. O kai porcijas sumažinau ir ėmiau derinti maistą, jis persitvarkė“, – pasakojo sulieknėjusi palangiškė.
Norintiems lengviau įveikti pereinamąjį laikotarpį ji turi vieną patarimą – eiti anksti miegoti.
„Vos tik pajusdavau alkį, guldavausi miegoti. Kartais net devintą vakaro. Nes miegas taip pat skatina lieknėjimą. Vėliau, pripratus prie kitokio valgymo režimo, kai skrandis nebeprašo maisto, nebereikės anksti eiti miegoti“, – patarė ji.
Kiekvienas rytas prasidėdavo ir dabar dar prasideda išgeriant drungno vandens su citrina – į puodelį moteris išspaudžia beveik pusės citrinos sultis.
Tai, pasak Zinos, išvalo, dezinfekuoja, šarmina organizmą, aprūpina jį vitaminu C ir daugybe kitų naudingųjų medžiagų.
Kartu ji išgeria mažiau nei pusę šaukštelio cinamono – tiesiog deda miltelius į burną ir užgeria vandeniu. Cinamonas mažina alkio jausmą, reguliuoja kraujospūdį, cholesterolio kiekį. Tačiau Z.Bružienė pabrėžė perkanti ne maltą cinamoną, o Ceilono cinamono lazdeles, kurias pati susimala.
Dabar ji jau leidžia sau išgerti ir kavos, o intensyviai mesdama svorį jos buvo atsisakiusi.
„Kava užkuria metabolizmo procesus, ir organizmas pradeda prašyti maisto, ima kamuoti alkis. Vienintelis vanduo nepaskatina medžiagų apykaitos ir nepadidina alkio jausmo“, – paaiškino moteris. Tad vandens ji geria kada panorėjusi.
Vidurdienį Z.Bružienė valgo, pavyzdžiui, virtą vištos krūtinėlę ar virtus kukulius su daržovėmis. Apie 14–15 valandą suvalgo kokį nors vaisių, o vakare – vėl šilto maisto – sriubos, žuvies, paukštienos, varškės patiekalą.
Po jo geria vandenį arba nesaldintas arbatas.
Gerokai pasikeitė ir moters racionas. Žuvį ar mėsą ji ėmė valgyti ne su bulvėmis ar makaronais, o tik su daržovėmis.
Palangiškė atsisakė ne tik bulvių, bet ir bet kokių gaminių iš miltų, taip pat cukraus, alkoholio.
Nevalgė ir dabar nevalgo kiaulienos – netgi liesa kiauliena, pasak Zinos, yra riebi. Ji pati renkasi vištieną, kalakutieną, antieną, triušieną, ėrieną, jautieną – mėsos, kurią galima valgyti ir lieknėjant, pasak palangiškės, yra tikrai daug.
Pirmaisiais metais visus patiekalus ji ruošdavo be riebalų. Riebalų gaudavo tiktai kasdien išgerdama po desertinį šaukštą kanapių aliejaus, taip pat iš tokių produktų kaip avokadai ar riebi žuvis.
„Nenaudojau nei sviesto, nei kitokio aliejaus, net keptuvę buvau išmetusi. Daugiausia stengiausi virti vandenyje ar garuose, kepti orkaitėje. Net kotletus kepu orkaitėje.
Vietoj bulvių košės ruošiu košę iš žiedinio kopūsto, brokolių, saliero šaknies. Kai pasiilgstu saldumo, gaminu saldžiųjų bulvių košę.
Labai mėgstu trintą moliūgų sriubą. Kaskart ją gaminu vis kitokią: tai su trapučiais, tai su grybais ar vištienos juostelėmis.
Aš mėgstu skaniai valgyti, man turi būti skanu“, – Zina paneigė mitą, neva dietinis maistas yra neskanus ar prėskas.
Moteris pripažino, kad pradėjusi naują gyvenimo būdą ji gerokai patobulėjo ir virtuvėje.
Z.Bružienė ėmė domėtis, ką ir kaip ruošti, kad būtų skanu jai pačiai ir kad tai valgytų vyras – moteriai nesinorėjo gaminti kiekvienam atskirų patiekalų.
„Vyras valgo viską, ką sau pasigaminu. Ir giria, kad skanu. O kai pasiilgsta bulvių ar kiaulienos, pats išsikepa“, – pasakojo palangiškė.
Dabar moteris leidžia sau suvalgyti ir duonos su silke, švenčių proga torto atsiriekti.
„Šiek tiek atsipalaidavau tik dabar, kai man tereikia išlaikyti svorį. Visų kitų principų tebesilaikau – nevalgau po šeštos vakaro ir mažiausiai 14–15 valandų būnu nevalgiusi. Jei vėl grįžčiau prie ankstesnio gyvenimo būdo, ilgai netruktų, kad vėl sverčiau 100 kg“, – įsitikinusi Z.Bružienė.
Moteris prisipažino nesanti sportiška ir dėl figūros nesistengusi sportuoti, tačiau linkusi daug vaikščioti.
Kai darbe pasijunta užsisėdėjusi, eina į gimnazijos sporto salę ir įveikia keliolika ratų. Paprastą dieną jai ne visada pavyksta nueiti 10 tūkstančių žingsnių, tačiau visada tiek ar dar daugiau nužingsniuoja savaitgaliais.
Kitokia mityba gerokai pakeitė ne tik išvaizdą, bet ir savijautą: vėl tapo normalus cholesterolio kiekis, sumažėjo kraujospūdis, gliukozės kiekis.
Vaistų nuo kraujospūdžio kiekį Zina sumažino tris kartus. Ji nebedūsta, jai nebeskauda nugaros, nebent ilgai tektų sėdėti prie kompiuterio.
„Ką man teko ant savęs nešioti, galiu pajusti tik įsivaizduodama, kad nuolat nešioju pusmaišį bulvių. Juokas juokais, bet kai maudydavausi vonioje ir reikėdavo pakilti iš jos atsiremiant rankomis, aš savo svorio neišlaikydavau. Iki ašarų kankindavausi. O dabar jaučiuosi kaip jaunystėje“, – džiaugėsi energija trykštanti moteris.
Grupę „Zinos virtuvėje“ socialiniame tinkle „Facebook“ įkūrusi palangiškė teigė, kad didžiausias jos siekis – parodyti, kad lieknėjant galima valgyti skaniai. Su sekėjais ir sekėjomis ji dažnai dalijasi savo patiekalų receptais.
Iš 6,8 tūkstančio sekėjų kelios moterys Zinai prisipažino, kad joms pavyko atsikratyti po 8–12 kilogramų.
„Grupę sukūriau, kad moterys turėtų pavyzdį, paskatą. Kad žinotų, ką galima valgyti lieknėjant. Nes dažniausiai daugelis įsivaizduoja, neva norint mesti svorį galima valgyti tiktai žoles ar daržoves, ir net pietums valgo šaltą maistą.
Taip neturi būti. Reikia valgyti šiltą maistą, o maisto, kuris nekenktų linijoms, yra tikrai daug. Svarbu tinkamai paruošti ir nepiktnaudžiauti.
Visiems ir visoms primenu dar vieną savo principą – tai MĖ. Kitaip tariant – mažiau ėsti.
Jeigu Suderinti mitybą, sumažinti porcijas, tikrai pavyks“, – pažadėjo Z.Bružienė.
Anties krūtinėlė su saldžiosiomis bulvėmis
Reikės: dviejų saldžiųjų bulvių dviejų anties krūtinėlių svogūno česnako druskos pipirų aliejaus. Pusę saldžiosios bulvės supjaustykite daržovių skustuku ir džiovinkite 130 laipsnių orkaitėje apie valandą. Stebėkite, kada gabalėliai pasidarys traškūs.
Likusias bulves išvirkite ar iškepkite su svogūnu, česnaku, pipirais, druska ir šlakeliu aliejaus, po to sutrinkite į košę.
Antienos jokiu būdu nemarinuokite, nebarstykite prieskoniais, supjaustykite odelę kvadratėliais ir dėkite į labai įkaitintą keptuvę, apskrudinkite iš abiejų pusių, apibarstykite druska ir pipirais ir dar 12 min. kepkite maksimaliai įkaitintoje orkaitėje.
Į lėkštę dėkite saldžiųjų bulvių košės, ant jos – supjaustytą antieną, užbarstykite traškučių, pilkite šaukštą ar du aštraus bruknių padažo ir viską apšlakstykite citrinų sultimis.
