Vis dėlto šiame produkte slypi ir tam tikri pavojai.
Pasirodo, konservuotame tune yra iki 100 kartų daugiau cinko nei saugi norma. Todėl, kaip parodė naujausi moksliniai tyrimai, tai gali sukelti bėdų virškinamajam traktui.
Cinku paprastai padengiamas skardinių vidus, nes jis turi antimikrobinių savybių, prailginančių produktų galiojimo laikas.
Naujausi tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad šis mineralas prasiskverbia ir į maistą, o vėliau nugula ir žmonių virškinimo sistemoje, sumažindamas jų galimybes įsisavinti maistines medžiagas.
Pasak tyrėjų, tai taip pat gali padidinti žarnyno pralaidumą ir leisti nuodingoms medžiagoms įsiskverbti į kraujotaką.
Niujorko Bingamtono universitete dirbanti tyrimo autorė profesorė Gretchen Mahler interneto svetainei „Daily Mail“ sakė: „Padidėjęs žarnyno pralaidumas nėra geras dalykas. Tai reiškia, kad medžiagos, kurios neturėtų patekti į kraujotaką, gali ten atsidurti.“
Padidėjusį žarnyno pralaidumą nėra paprasta atpažinti. Tačiau teigiama, kad tokius sutrikimus kaip išsėtinė sklerozė gali sukelti imuninė sistemos reakcija į medžiagas, kurios per akytas žarnas patenka į kraujotaką.
Per didelis cinko vartojimas sietinas su priepuoliais, karščiavimu, vėmimu ir alpuliu.
Tyrėjai nusprendė išsiaiškinti, kaip cinkas, kuriuo padengtos skardinės, veikia jose sančius maisto produktus, tad tyrė konservuotus kukurūzus, tuną, smidrus ir vištieną.
Šie produktai buvo pasirinkti, nes natūraliai juose yra mažai cinko. Be to, paprastai jie pakuojami į cinku padengtas skardines.
Tolesni rezultatai parodė, kad tuno skardinėse ir jose esančioje žuvyje buvo daugiau nei 5 tūkst. milijoninių dalių cinko.
Tuno sultyse, kurios paprastai būna skardinės dugne, šių teršalų gali būti trečdalis.
Konservuota vištiena buvo antras labiausiai užterštas produktas iš tų, kurie buvo tirti. Po jos sekė smidrai, turėję maždaug du trečdalius tune aptinkamo cinko, o kukurūzuose buvo trečdalis šio metalo, kurį galima rasti žuvyje.
Laboratorijoje padarytame plonosios žmogaus žarnos modelyje buvo aptikti maži uždegimą sukeliantys cinko fragmentai, kurie žarnyną padaro pralaidesniu ir leidžia cheminėms medžiagoms patekti į kraujotaką.
Tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti žurnale „Food & Function“, taip pat parodė, kad, pavartojus cinko, geležies pernešimas sumažėja trimis ketvirtadaliais, o gliukozės – kone trečdaliu.
Profesorė G.Mahler paaiškino: „Mes aptikome, kad cinko oksido nanodalelių dozės, kurios priklauso nuo to, ką įprastai valgote vieno valgymo metu ar per dieną, gali pakeisti tai, kaip jūsų žarnynas sugeria maisto medžiagas arba jūsų žarnyno dalelių genomą, arba baltyminę išraišką.“
Nanodalelės paprastai nusėda ant už virškinimo traktą atsakingų ląstelių ir sukelia mikrogaurelių, kurie yra maži epitelinio audinio išsikišimai, padedantys padidinti paviršių, galintį sugerti maistines medžiagas, pokyčius arba praradimą. Dėl to paprastai sumažėja maistinių medžiagų sugėrimas.
Kai kurios nanodalelės taip pat sukelia prouždegimą ir tai gali padidinti žarnyno pralaidumą.
Tačiau profesorė G.Mahler pastebėjo, kad tyrimų, kaip cinkas veikia ląstelių augimą, rezultatai buvo gauti laboratorijoje. Kaip iš tiesų ilgainiui tai paveiktų žmonių sveikatą, neaišku.
Kol kas tyrėjai aiškinasi, kaip cinkas veikia vištų žarnyną.
