Juk kiekvienas esame patyrę, ką reiškia taip įsitraukti į kokią nors įdomią veiklą, pokalbį ar projektą, kad laikas tiesiog pralekia.
Suprantama, tokios sąlygos itin palankios tiems, kurie stengiasi laikytis dietos.
Valgykla. Eilė į pabaigą, ir jūsų lėkštė jau su kaupu prikrauta – šiandien pasisotinsite gabalėliu liesos mėsos ir kalnu šviežių daržovių. Ir nors toks lėkštės turinys pernelyg didelio apetito nekelia, jums ramu bent jau dėl to, kad nei per milimetrą nenusižengsite mitybos planui.
Deja, pavojus dar niekur nedingo. Prieš akis dar desertų skyrius. Žinoma, jūs neplanuojate nieko imti – tik žvilgtelsite, „ką gero duoda“.
Nelaimei, šios dienos desertas – jūsų mėgstamiausias šokoladinis pyragas. Jaučiate, kaip jūsų Achilo kulne veriasi žaizda. Kokie dailūs tie pyrago gabalėliai...
Kaip elgsitės? Skubiai vieną porciją pagriebsite, kad bent kąsnelį atsikąstumėte, ar didvyriškai praeisite pro šalį? Atsakymas, pasak rašinio autorės, priklausys nuo to, kiek daug apie pyragą galvosite.
Kuo daugiau dėmesio, tuo didesnė rizika
Jei tokioje situacijoje atsidūrėte tingų šeštadienio rytą į maitinimo įstaigą užsukęs vėlyvų pusryčių, labai tikėtina, kad pagundai neatsispirsite. O jei pyragas krito jums į akį stovint eilėje ir įtemptai kokiu nors klausimu diskutuojant su kolega, rizikos nusižengti beveik nėra. Gali būti, kad pyrago apskritai nepastebėsite.
Leideno universiteto (Nyderlandai) tyrėjai, vadovaujami profesorės Lotte F.Van Dillen, 2013 m. atliko tyrimą ir nustatė, kad kognityvinis krūvis gali padėti sušvelninti pagundos efektą tiek mąstysenai, tiek elgsenai. Atlikdami protines užduotis, pasižyminčias dideliu kognityviniu krūviu, tyrimo dalyviai kreipė mažiau dėmesio į įvairius tiek savo skoniu, tiek išvaizda patrauklius stimulus.
Prof. L.F.Van Dillen tyrimo medžiagoje nurodoma, kad besilaikančiųjų dietos būsena jau ir taip yra „nuolatinės kovos“.
Kiti tyrimai rodo, kad dietos besilaikantys žmonės kreipia selektyvų dėmesį į patraukliai atrodantį maistą. Alkoholikai ir rūkaliai, pasak tyrėjų, atsidūrę savo silpnybių akivaizdoje, susiduria su panašiais išbandymais.
Vis dėlto, remiantis aptariamuoju tyrimu, tikimybė, kad pagundai atsilaikyti nepavyks, koreliuoja su dėmesio, skiriamo atitinkamoms detalėms, intensyvumu. Tyrėjų teigimu, jei žmogui, atsidūrusiam pagundos akivaizdoje, reikia atlikti aktyvių protinių pastangų reikalaujančią užduotį, rizika pasiduoti pagundai sumažėja.
L.F.Van Dillen su kolegomis teigimu, įvertinus tyrimo rezultatus peršasi išvada, kad pagundos stiprumas priklauso nuo, kiek įsigilinama į tos pagundos objektą.
Kita vertus, panirus į daug protinių pastangų reikalaujančias užduotis, stiprėja savikontrolė. Taigi, pasak tyrimo autorių, priešingai, negu įprasta manyti, atliekant daug pastangų reikalaujančias užduotis, atsparumas pagundai mažėja. Vadinasi, kognityvinis krūvis leidžia mums paprasčiausiai „užsimerkti“ prieš pagundą.
Apetitas ir dėmesys: chaotiška mityba
Užimti žmonės retai kada rinkdamiesi maistą analizuoja, kurie patiekalai jiems atrodo ne tokie patrauklūs, o kurie – labiau vilioja. Jie tiesiog neturi tam laiko ir didelio skirtumo tarp patiekalų estetinio vaizdo net nepastebi. Kartais jie apskritai neturi kada papietauti – o kai nėra užuominų apie maistą, nėra ir apetito. Laimė, tvirtų įrodymų, kad nereguliariai maitinantis svoris didėja, taip pat nėra.
Bristolio universiteto (Jungtinė Karalystė) tyrėja Annie R.Zimmerman su kolegomis 2018 m. atliko tyrimą, kurio objektas – chaotiška mityba (chaotiška mityba jie vadina įprotį maitintis ir (arba) užkandžiauti skirtingu laiku, tiksliau – kaip išeina). Nustatyta, kad nereguliarus maitinimasis nesietinas su kūno masės indekso didėjimu. Pasak tyrėjų, šio jų tyrimo rezultatai verčia suabejoti rekomendacijų maitintis kasdien tuo pačiu laiku pagrįstumu ir leidžia daryti prielaidą, kad nereguliari mityba nėra svorio augimo priežastis.
Vis dėlto yra ir tokių tyrimų (Kelly C.Allison ir Namni Goel, 2018 m.), kurių rezultatai rodo, kad valgymo reguliarumas turi reikšmingos įtakos kūno svoriui ir kad valgymas naktį gali pakenkti tiek kūno svoriui, tiek organizmo metabolizmui.
Rašinio autorė W.L.Patrick teigia, be kita ko, mananti, kad pasirinktas valgymo laikas nulemia dar ir tai, ką ir kiek valgome. Pasak jos, skubėdami į darbą paprastai nelabai žiūrime, ką įsimetame į burną, o štai vakare, kai laiko daugiau ir nereikia niekur skubėti, leidžiame sau maistą ir jo kiekį rinktis atidžiau.
Dėmesys nulemia ketinimus
Pagaliau nesvarbu, ar visada maitinatės reguliariai, ar ne, pagundai pasiduosite lengviau, jei jūsų galva tuo metu nebus niekuo užimta.
O jei dėmesys tuo metu bus kitur, rizika nusidėti bus mažesnė. Juk kiekvienas, W.L.Patrick įsitikinimu, esame patyrę, ką reiškia taip įsitraukti į kokią nors įdomią veiklą, pokalbį ar projektą, kad laikas, atrodo, tiesiog pralekia. Suprantama, tokios sąlygos itin palankios tiems, kurie stengiasi laikytis dietos, priduria ji.
Taigi, jei liekna it stirna kolegė jums eilinį sykį tvirtins, kad pavalgyti ji tiesiog pamiršta, o jums bus sunku tuo patikėti, prisiminkite minėtus tyrimus. Galbūt, kol jūsų mintys intensyviai sukasi apie gardžius ir sočius pietus, jos galva iš tiesų užimta kuo kitu.
