Vaida Kurpienė patarė, kam reikėtų valgyti daugiau špinatų, o kam – vengti

Pavasario pradžia – metas, kai žmonės labiausiai perka špinatus. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad po žiemos pirkėjai vitaminų atsargas papildo vartodami kur kas daugiau šių žalių lapinių daržovių. 

V.Kurpienė pažymėjo, kad daugiausia naudingųjų medžiagų špinatuose išlieka tada, kai daržovės yra tinkamai laikomos ir paruošiamos. <br> J.Stacevičiaus ir 123rf nuotr.
V.Kurpienė pažymėjo, kad daugiausia naudingųjų medžiagų špinatuose išlieka tada, kai daržovės yra tinkamai laikomos ir paruošiamos. <br> J.Stacevičiaus ir 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 28, 2019, 1:03 PM, atnaujinta Mar 28, 2019, 1:14 PM

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė atkreipia dėmesį, kad tinkamai paruošti špinatai yra puikus vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų šaltinis.

Per metus – 100 tonų 

Kovo–balandžio mėnesiais špinatų pardavimai prekybos tinkle „Maxima“ pasiekia piką ir metinį pardavimų vidurkį viršija daugiau negu pusantro karto. 

„Sodriai žalia lapinė daržovė yra ne tik visapusiškai naudinga, bet ir labai universali – špinatai naudojami tiek sriubai, tiek salotoms ar apkepui gaminti. Taigi klientams atsiveria plati sveikų patiekalų įvairovė“, – teigia „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė. 

Prekybos tinklo duomenimis, špinatų populiarumas auga kasmet – pernai šių žaliųjų gėrybių pardavimai buvo beveik ketvirtadaliu didesni negu užpernai. 

Daugiausia nuperkama „Tasty home“ špinatų 70 g pakuotėse – šios prekės kaina (0,99 eur) išlieka nepakitusi jau trečius metus iš eilės. Iš viso pernai prekybos tinklo klientai įsigijo apie 100 tonų šviežių ir šaldytų špinatų, o šiemet – jau daugiau kaip 34 tonas. 

Pasak V. Drulienės, špinatai populiarumą išlaiko iki pat vasaros pradžios, o tada pirkėjai pradeda dažniau mėgautis natūraliai pagausėjusia salotų ir kitų daržo gėrybių įvairove. 

Nauda – širdžiai, kaulams ir naujai gyvybei

Mitybos specialistė V.Kurpienė sako, kad špinatuose esantis vitaminas K širdis ir kaulus išlaiko tvirtus, o moterys, kurios ruošiasi pastoti, turėtų žinoti, kad šiose daržovėse yra gausu folio rūgšties – jos reikia formuojantis naujam DNR, susidarant bei bręstant naujiems raudoniesiems kraujo kūneliams, vykstant kitiems augimo ir vystymosi procesams.

„Vitamino K špinatuose yra itin gausu. 100 gramų daržovių yra 600 procentų rekomenduojamos šio vitamino paros normos. Vitaminas K yra svarbus įvairiems biologiniams procesams, o didžiausią naudą suteikia širdies kraujagyslių sistemai, nes gali apsaugoti kraujagyslių sieneles nuo kalkėjimo. Taip pat vitaminas K gerina kaulų struktūrą“, – sako V.Kurpienė. 

Kartu su vitaminu K špinatuose yra ir kaulams svarbaus mineralo kalcio.

Apskritai žaliuose lapuose sukauptas ištisas mineralų kompleksas: geležies, magnio, fosforo, kalio, natrio, cinko, vario, seleno ir net 45 proc. rekomenduojamos mangano dienos normos. Ne ką mažiau ir vitamino C – šimte gramų špinatų yra 47 proc. rekomenduojamos dienos normos. 

Dėl sveikatai palankaus mineralinių medžiagų derinio mitybos specialistai ir gydytojai rekomenduoja špinatus valgyti žmonėms, kuriuos kamuoja aukštas kraujospūdis. Mineralinės medžiagos gali sumažinti kraujo spaudimą ir atpalaiduoti kraujagyslių sieneles – sumažėja kraujotakos sistemos apkrova, organus lengviau pasiekia deguonis, dėl to pagerėja savijauta. 

Mokslininkai yra įrodę, kad špinatuose esantis natūralus flavonoidas, antioksidantas kaempferolis teigiamai veikia širdies būklę, padeda organizmui kovoti su uždegimais ir išvengti diabeto. 

„O antioksidantai liuteinas ir zeaksantinas – špinatų dovana jūsų akims. Kembridžo universiteto mokslininkė Helen M. Rasmussen ištyrė, kad špinatuose esančios medžiagos saugo akių sveikatą ir regėjimą – yra efektyvi kataraktos ir geltonosios dėmės degeneracijos (AMD) prevencijos priemonė“, – pabrėžia V.Kurpienė.

Svarbu tinkamai paruošti 

Mitybos specialistė atkreipia dėmesį, kad kai kuriems žmonėms daug špinatų valgyti nerekomenduojama. 

„Jeigu vartojate kraują skystinančius vaistus, pavyzdžiui, varafiną, špinatų geriau vengti. Špinatai, kaip ir kiti produktai, kuriuose yra daug vitamino K, tirština kraują“, – dėsto V.Kurpienė.

„Jeigu gydytojai yra nustatę, kad jūsų organizme yra linkę formuotis inkstų akmenys, turėtumėte vengti produktų, kuriuose yra daug oksalatų. Nors su šia problema susiduria mažai gyventojų, tačiau būtent jie špinatais turėtų mėgautis rečiau“, – sako mitybos specialistė.

Geležį iš špinatų organizmas geriau pasisavins, jei juos lengvai pagarinsite ar naudosite karštuose patiekaluose. Nuo karščio suyra didelė dalis oksalo rūgščių, kurios trikdo šių mineralų pasisavinimą. Taigi jei labiau reikia vitamino C – rinkitės šviežius, dėkite į salotas, o jei reikia daugiau geležies pasikrauti – dėkite špinatus į sriubą ar kiaušinienę.  

V.Kurpienė taip pat pažymi, kad daugiausia naudingųjų medžiagų špinatuose išlieka tada, kai daržovės yra tinkamai laikomos ir paruošiamos. 

„Špinatus geriausia plauti ne grynu vandeniu, o su vandenyje ištirpinta soda. Geriausia juos ne virti vandenyje, o tik trumpai patroškinti. Arba virti garuose – tada vitamino C prarandama mažiausiai“, – pataria specialistė. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.