Paskelbta, kokia dieta efektyviausiai atitolina širdies ligas ir lemia ilgą gyvenimą

Neseniai JAV paskelbtas populiariausių dietų reitingas. Jis buvo sudarytas pagal įvairius kriterijus. Dietos buvo vertinamos įvairiais aspektais, pavyzdžiui, koks jų maistingumas, įtaka kūno masės kaitai (trumpalaikė ir ilgalaikė), bendrai sveikatai.

 Dieta, kurioje mažai raudonos mėsos, cukraus ir sočiųjų riebalų, o daug daržovių, riešutų, labai naudinga širdžiai ir lemia ilgą gyvenimo trukmę.<br> 123rf nuotr.
 Dieta, kurioje mažai raudonos mėsos, cukraus ir sočiųjų riebalų, o daug daržovių, riešutų, labai naudinga širdžiai ir lemia ilgą gyvenimo trukmę.<br> 123rf nuotr.
 Paleo dieta remiasi tuo, kad valgoma tai, ką pažinojo pirmykščiai žmonės.<br> 123rf nuotr.
 Paleo dieta remiasi tuo, kad valgoma tai, ką pažinojo pirmykščiai žmonės.<br> 123rf nuotr.
Ketogeninės mitybos pagrindas – riebalų turintys produktai.<br> 123rf nuotr.
Ketogeninės mitybos pagrindas – riebalų turintys produktai.<br> 123rf nuotr.
Populiari ir mažai angliavandenių turinti dieta.<br> 123rf nuotr.
Populiari ir mažai angliavandenių turinti dieta.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2020-01-24 06:54, atnaujinta 2020-01-24 06:59

Iš 35 populiariausių už Atlanto dietų geriausia pripažinta Viduržemio jūros regiono dieta, nuo jos nedaug atsiliko sąraše antrą vietą užėmusi fleksitarinė (visavalgių) dieta.

Garsiausių dietų ypatumai

Dietų reitingo sąrašas buvo paskelbtas amerikiečių tinklalapyje health.usnews.com. Nors tai nėra mokslinis tyrimas, apklausoje dalyvavo įvairūs specialistai, todėl sąrašas gali būti naudingas ir Lietuvos gyventojams.

Pateikiame populiariausių dietų, kurios nebūtinai puikuojasi sąrašo viršuje, ypatumus.

Pirmoji vieta – Viduržemio jūros dietai

Su Viduržemio jūra besiribojančių šalių žmonės gyvena ilgiau, jie mažiau kenčia nuo vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų nei daugelis amerikiečių.

Neįtikėtina paslaptis yra aktyvus gyvenimo būdas, svorio kontrolė ir dieta, kurioje mažai raudonos mėsos, cukraus ir sočiųjų riebalų, o daug daržovių, riešutų.

Ši dieta gali būti naudinga norint sumažinti kūno masę, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, ji gali būti taikoma kaip veiksminga prevencijos nuo įvairių lėtinių ligų, taip pat vėžio priemonė.

Antrą vietą pasidalijo dvi dietos

JAV nacionalinis širdies, plaučių ir kraujo institutas yra už dietą DASH, kuri gali sustabdyti arba užkirsti kelią hipertenzijai, dar vadinamai aukštu kraujospūdžiu.

Dietą sudaro maisto produktai (vaisiai, daržovės, sveiki grūdai, liesi baltymai ir neriebus pienas), kuriuose yra daug kraujagyslėms ir širdies veiklai naudingų maistinių medžiagų, tokių kaip kalis, kalcis, baltymai ir ląsteliena.

Šioje dietoje vengiama sočiųjų riebalų, tokių kaip riebi mėsa, riebių pieno produktų ir alyvpalmių aliejaus, taip pat cukrumi saldintų gėrimų ir saldumynų. Taip pat siekiama riboti natrį.

Antrą vietą taip pat užėmė lanksti dieta („Flexitarian“)

Tai – dviejų žodžių junginys: lanksti ir vegetariška. Šis terminas buvo sugalvotas daugiau nei prieš dešimtmetį, kai 2009-aisiais dietistė Dawn Jackson Blatne išleido knygą „Fleksitarinė dieta: vegetariškiausias būdas numesti svorio, būti sveikesniam, užkirsti kelią ligoms“.

Ji mano, kad mėsa neturi būti visai pašalinta iš valgiaraščio. Žmogus gali būti vegetaras, tačiau jam vis tiek sunku atsispirti pagundai paragauti uždrausto vaisiaus – mėsainio ar kepsnio.

Žvilgsnis į pirmykštį žmogų

29 vietą užėmė paleodieta, sudaryta laikantis nuostatos – jei pirmykščiai žmonės to nevalgė, nevalgysime ir mes.

Urviniai žmonės iš tikrųjų nežinojo, kas yra rafinuotas cukrus, pienas, ankštiniai augalai ir grūdai, nes jie gyveno dar neprasidėjus žemės ūkio revoliucijai.

Dietą sudaro mėsa, žuvis, paukštiena, vaisiai ir daržovės. Tai – didelio baltymingumo dieta.

Paleodietos šalininkai tiki, kad atsisakius šiuolaikinių maisto produktų, kuriuose gausu perdirbtų angliavandenių, taip pat pieno produktų, pavyks išvengti arba suvaldyti tokias ligas kaip antrojo tipo diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, taip pat numesti svorio.

31 vietą užėmė žaliojo maisto dieta

Žaliavalgystės dietos pėdsakai aptinkami 1800-aisiais. Tuo metu gydytojas Maximilianas Bircheris-Benneris išsigydė geltą valgydamas žalius obuolius.

Tai sukėlė bangą naujų eksperimentų, skirtų žaliojo maisto poveikiui žmogaus sveikatai.

Toks maistas yra nevirtas, nekeptas, neperdirbtas, nėra genetiškai modifikuotas ar paveiktas pesticidų bei herbicidų. Dietą sudaro augaliniai maisto produktai. Produktai džiovinami ir vytinami, tačiau maistas neturi būti termiškai apdorojamas didesnėje nei 40–45 laipsnių temperatūroje.

Žaliavalgystę vertina veganai, tačiau kai kurie nusprendžia vartoti žalius gyvūninius produktus, tokius kaip žalią (nepasterizuotą) pieną, sūrį iš žalio pieno, žalią žuvį, o tai yra nesaugus maistas.

Atkinso dietai – tik 32 vieta

Amerikiečių kardiologas Robertas Atkinsas (1930–2003) sukūrė dietą, leidžiančią valgyti, kiek širdis geidžia, tačiau smarkiai ribojančią angliavandenių kiekį.

Atkinso dietos esmę sudaro tai, kad organizmas nesugeba kaupti baltymų, kitaip nei angliavandenių, todėl baltymų perteklius pasišalina, o visą energiją žmogus gauna iš riebalų.

Jokių bulvių, duonos, kepinių, makaronų, kruopų, vaisių – tai daugeliui žmonių buvo tikra kančia, nes laikantis R.Atkinso dietos per parą leidžiama suvalgyti ne daugiau kaip 20 gramų angliavandenių, o salotų ir daržovių – tik tiek, kad neužkietėtų viduriai.

R.Atkinsas aiškino, kad ribojant angliavandenių kiekį maiste mažėja insulino koncentracija kraujyje, todėl cukrus nepaverčiamas riebalais. Bėda ta, kad prasideda ketozė – kaip ir badaujant, burnoje atsiranda bjaurus acetono kvapas, taip pat didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

34 vieta – ketodietai

Ketogeninė dieta, arba ketodieta, buvo sukurta epilepsija sergantiems vaikams gydyti siekiant sumažinti sunkiai kontroliuojamus traukulius. Tyrimai taip pat rodo, kad ketodieta gali būti naudinga sergant Parkinsono ir Alzheimerio ligomis.

Pastaruoju metu ji sparčiai išpopuliarėjo visame pasaulyje. Ši dieta paremta ketogeneze – procesu, kai norėdamas gauti energijos organizmas degina ketonus iš riebalų, o ne gliukozę iš angliavandenių.

Ši dieta tarsi apverčia mitybos piramidę. Yra žinoma, kad kasdien didžiąją kalorijų dalį (60–70 proc.) organizmas gauna iš angliavandenių, dar trečdalį – iš riebalų, likusią dalį – iš baltymų. O taikant ketodietą dienos kalorijų normai rekomenduojama 70 proc. riebalų, 20–25 proc. – baltymų ir tik 5 proc. paliekami angliavandeniams.

Tai gera žinia ne tik norintiems sumažinti svorį, bet ir gydant diabetą. Laikantis ketodietos pagerėja jautrumas insulinui ir sumažėja cukraus kiekis kraujyje.

Tačiau kai kurie medikai pripažino, kad tokia mityba dar nepagrįsta rimtais įrodymais.

Dukano dieta – 35-oji

Prancūzų gydytojo Pierre’o Dukano tvirtinimu, dietos, kai reikia skaičiuoti kalorijas, maistą versti vienetais, neveikia, nes žmogaus smegenys prieštarauja maisto vertimui abstrakčiais dalykais. Jis siūlė keturių etapų dietą.

Laikantis Dukano dietos galima prarasti iki 5 kilogramų per pirmąją savaitę ir toliau numesti nuo 1 iki 2 kilogramų per savaitę, kol bus pasiektas tikslas.

Tai dieta, turinti daug baltymų. P.Dukanas yra rašęs – jei norisi greitai užkąsti, tiks baltyminiai produktai. Jie suteikia sotumo jausmą. Tai gali būti natūralus neriebus jogurtas, tunas savo sultyse, rūkyta lašiša, sausainiai iš avižų sėlenų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.