Kaip parodė tyrimo rezultatai, tyrimo dalyviams, kurie išgerdavo bent tris puodelius kavos per dieną, nustatytas mažesnis kepenų standumo laipsnis.
Kepenys ima standėti sergant kepenų uždegimais, fibroze, kitomis pavojingomis ligomis.
Tyrimo metu buvo surinkti 4,5 tūkst. JAV gyvenančių suaugusiųjų tyrimų duomenys. Porą metų buvo analizuojama jų mityba, aiškinamasi, ką jie valgė ir gėrė tam tikromis valandomis.
Tyrėjai aiškinosi ryšį tarp trijų skirtingų gėrimų (kavos, kavos be kofeino ir arbatos) vartojimo ir kepenų sveikatos. Tiems, kurie kasdien išgerdavo tris puodelius kavos su kofeinu, nustatytas mažesnis kepenų standumas nei tiems, kurie iš viso nevartojo kavos ar gėrė kavą be kofeino.
Nerasta reikšmingo ryšio tarp kepenų būklės ir arbatos ar kavos be kofeino vartojimo.
Svarbu pažymėti, kad tyrėjai iš tyrimo pašalino cukrumi pasaldintą kavą ar arbatą, nes saldūs gėrimai mažina kepenų elastingumą ir didina standumą.
„Per didelis cukraus vartojimas gali sukelti uždegimus visame organizme, – aiškino „EatingWell“ asocijuotoji mitybos temų redaktorė dietologė Jessica Ball. – Tai nereiškia, kad kavos ar arbatos visiškai nereikėtų saldinti – tiesiog atkreipkite dėmesį į tai, kiek cukraus dedate į puodelį ir pabandykite palaipsniui mažinti suvartojamą kiekį.“
Šis tyrimas, kaip teigia jo autoriai, kol kas yra išsamiausias tyrimas, kurio metu buvo tiriama kavos įtaka kepenų sveikatai.
Kiek anksčiau mokslininkai ištyrė, kad įprotis išgerti rytinės kavos susijęs su mažesne rizika patirti aritmiją arba prieširdžių virpėjimą.
Tyrimas, kurio rezultatai paskelbti akademiniame žurnale „JAMA Internal Medicine“, aiškinosi daugiau nei 386 000 žmonių kavos vartojimą per trejų metų laikotarpį ir tyrė, kiek jų išsivystė širdies aritmija, įskaitant prieširdžių virpėjimą.
Įvertinus demografinius rodiklius, gyvenimo būdo įpročius, ligas ir būkles, galinčias sukelti prieširdžių virpėjimą, „kiekvienas įprastos kavos puodelis buvo susijęs su 3 proc. mažesne aritmijos rizika“, – rašė tyrimo autorius San Francisko Kalifornijos universiteto kardiologijos skyriaus profesorius G.Marcusas.
Parengta pagal „EatingWell“
