Kuri arbata naudingesnė – juodoji ar žalioji? Netikėtas žinovo verdiktas

Renkatės juodąją ar žaliąją arbatą? Štai kuri naudingesnė širdininkams, o kuri padės geriau apsaugoti smegenis.

Renkatės juodąją ar žaliąją arbatą?<br>123rf nuotr.
Renkatės juodąją ar žaliąją arbatą?<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 15, 2021, 6:37 AM, atnaujinta Dec 15, 2021, 6:49 AM

Prasidėjus šaltajam žiemos sezonui karštos arbatos puodelis tampa įprastu dienos ar vakaro ritualu. Viliojantis žolelių aromatas ir maloni karšto gėrimo šiluma leidžia atsipalaiduoti po dienos darbų ir pasimėgauti akimirka ramybės.

Rudenį bei žiemą arbatos nuperkama tris kartus daugiau nei šiltuoju metų laiku, teigia cinamonija.lt bendrasavininkas V.Gudiškis.

Pasaulyje apstu įvairiausių arbatos rūšių, bet šį kartą – apie labiausiai paplitusias ir dažniausiai vartojamas juodąją bei žaliąją arbatas.

Egzistuoja daugybė informacijos apie  arbatos naudą mūsų organizmui. Faktas tas, jog tiek juodoji, tiek žalioji arbata yra pagamintos iš tų pačių arbatmedžio lapų, skiriasi tik lapelių apdirbimo procesas.

Juodosios arbatos gamybai pasitelkiama oksidacija (būtent dėl šio proceso juodoji arbata įgauna tamsią spalvą bei sodrų skonį), o žaliosios arbatos lapeliai yra apdorojami taip, kad būtų išvengta oksidacijos proceso – dėl to lapeliai yra daug šviesesnės spalvos.

Taigi, kokią naudą bei poveikį mūsų organizmui suteikia kiekviena šių arbatos rūšių?

Žalioji arbata

Žaliojoje arbatoje gausu galingo antioksidanto EFCG (epigalokatechin-3-galato), kuris, nepaisant kitų arbatoje esančių polifenolių, laikomas stipriausiu bei labiausiai atsakingu už žaliosios arbatos teikiamą naudą sveikatai. Tyrimais nustatyta, jog EFCG gali slopinti vėžinių ląstelių dauginimąsi, sumažinti žalingą amiloidinių plokštelių poveikį, besikaupiančių Alzheimerio liga sergančių žmonių organizme, mažina uždegimo riziką, turi raminamojo poveikio. Šis antioksidantas gali pažeisti bakterijų ląstelių sieneles ir sumažinti tam tikrų virusų perdavimą.

Žalioji arbata gali stimuliuoti smegenų veiklą. L-teaninas, esantis žaliojoje arbatoje, padidina slopinančio neurotransmiterio GABA aktyvumą, kuris turi nerimą slopinančio poveikio, be to – padidina dopamino kiekį ir alfa bangų gamybą smegenyse (alfa bangos sklinda tuomet, kai žmogus atsipalaidavęs, nurimęs, paniręs į lengvą meditacijos būseną). Tyrimai rodo, jog kofeino ir L-teanino derinys gali turėti ypač stipraus poveikio smegenų funkcijai gerinti.

Gali apsaugoti smegenis nuo senėjimo. Žalioji arbata gali ne tik pagerinti smegenų veiklą, bet ir apsaugoti smegenis senstant. 2019 metais atliktame tyrime nustatyta, jog reguliariai arbatą geriančių asmenų kognityvinės (pažinimo) funkcijos yra geresnės. Paprastai kalbant, smegenys greičiau ir geriau apdoroja gaunamą informaciją. Žaliojoje arbatoje esantys katechino junginiai turi apsauginio poveikio neuronams, dėl to padeda užkirsti kelią Alzheimerio, Parkinsono ligoms ar demencijai.

Žalioji arbata gali sumažinti nemalonų burnos kvapą. Tie patys katechino junginiai, prisidedantys prie smegenų gerinimo funkcijos, atlieka dar vieną – bakterijų slopinimo f-ją, mažindami infekcijų riziką.

Gali padėti išvengti 2 tipo diabeto. Tyrimai rodo, jog žalioji arbata gali pagerinti jautrumą insulinui ir sumažinti cukraus kiekį kraujyje. Remiantis 7 atliktų tyrimų, kuriuose dalyvavo beveik 287 tūkst. asmenų) duomenimis, žaliąją arbatą geriančių asmenų rizika susirgti diabetu sumažėjo 18 proc.

Žaliosios arbatos gėrimas skatina medžiagų apykaitą. Nors mokslininkai dar turi dvejonių, visgi tam tikri tyrimai rodo, jog šios arbatos gėrimas gali padėti reguliuoti svorio augimą.

Turi įtakos ilgaamžiškumui. Atsižvelgiant į tai, jog tam tikri žaliosios arbatos junginiai gali padėti apsisaugoti nuo vėžio bei širdies ligų, logiška, jog ji gali lemti ir ilgesnį gyvenimą. Japonijoje atliktas tyrimas rodo, jog asmenys, per dieną išgeriantys maždaug 5 puodelius žaliosios arbatos,  ženkliai sumažina mirties dėl širdies ligų tikimybę.

Žaliąją arbatą patartina atsakingai vartoti asmenims, kurių organizme trūksta geležies, kadangi arbatoje esantys katechinai gali paveikti geležies absorbaciją.

Juodoji arbata

Juodosios arbatos sudėtyje esantys teaflavinai teikia daug naudos sveikatai – šie polifenoliai gali apsaugoti riebalų ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. Tyrimo metu buvo išaiškinta, jog teaflavinai gali sumažinti plokštelių susidarymo kraujagyslėse riziką, kadangi sumažina uždegimą bei padidina azoto oksido, kuris padeda kraujagyslėms išsiplėsti, kiekį. Taigi, juodoji arbata prisideda prie širdies bei kraujagyslių apsaugos.

Juodoji arbata turi antioksidacinių savybių. Antioksidantai padeda iš organizmo pašalinti laisvuosius radikalus bei sumažinti ląstelių pažeidimo riziką. Ir nors antioksidantų yra daugelyje papildų, visgi geriausiai pasisavinami gaunami su maistu bei gėrimais.

Gali sumažinti blogojo MTL cholesterolio kiekį. Tyrimai parodė, jog juodosios arbatos gėrimas gali sumažinti MTL cholesterolio kiekį. Asmenų, išgėrusių per dieną penkis puodelius arbatos, ir kurių cholesterolio kiekis kraujyje šiek tiek padidėjęs, - cholesterolio kiekis sumažėjo 11 proc..

Gali pagerinti žarnyno veiklą. Juodojoje arbatoje esantys polifenoliai gali padėti palaikyti sveiką žarnyną, skatindami gerųjų bakterijų augimą bei slopindami blogųjų bakterijų, tokių, kaip salmonelės, augimą. Be to, juodoji arbata turi antimikrobinių savybių, kurios naikina kenksmingas medžiagas bei pagerina žarnyno bakterijas ir stiprina imunitetą, nes padeda atkurti virškinamojo trakto gleivinę.

Gali padėti sumažinti kraujospūdį. Atlikti tyrimai parodė, jog asmenims, kurie 6 mėnesius kasdien išgerdavo po 3 puodelius juodosios arbatos, žymiai sumažėjo sistolinis bei diastolinis kraujospūdis.

Ar turi juodoji arbata neigiamų savybių? Kadangi juodoji arbata yra labiausiai oksiduota arbatos rūšis ir joje gausu taninų, kurie turi rauginančių savybių, gausus juodosios arbatos vartojimas gali nulemti sunkesnį virškinimo procesą. Žmonėms, turintiems skrandžio problemų, reikėtų riboti šios arbatos gėrimą arba plikyti arbatžoles kuo trumpiau.

Taip pat juodojoje arbatoje yra daugiau kofeino, todėl šią arbatą atsargiai turėtų vartoti asmenys, jautrūs kofeinui. Nerekomenduojama per dieną išgerti daugiau kaip 4–5 puodelius juodosios arbatos, nes toks kiekis kofeino gali turėti blogos įtakos sveikatai.

O štai privalumai, kuriuos teikia abi arbatų rūšys:

  • tiek žaliojoje, tiek ir juodojoje arbatoje gausu apsauginių antioksidantų, saugančių širdį;
  • tyrimai taip pat parodė, jog abiejų rūšių arbata buvo vienodai veiksminga padedant mažinti cholesterolio kiekį organizme;
  • abi arbatos rūšys padeda mažinti kraujospūdį;
  • tyrimų metu nustatyta, jog asmenims, gėrusiems 1-3 puodelius žaliosios arbatos per dieną, širdies priepuolio bei insulto rizika sumažėjo 36 proc., tuo metu gėrusiems po vieną puodelį – 19 proc. Juodosios arbatos atveju širdies priepuolio bei infarkto rizika sumažėjo 11 proc.;
  • žaliojoje bei juodojoje arbatose yra visiems žinomo stimuliatoriaus kofeino, kuris stimuliuoja nervų sistemą, blokuodamas slopinamąjį neuromediatorių adenoziną, suteikia budrumo, gerina atmintį.  Taip pat padeda išsiskirti nuotaiką gerinančius neurotransmiterius, tokius, kaip dopaminas bei serotoninas.

„Tai visgi – kuri arbata yra naudingesnė mūsų organizmui? Tiek juodojo, tiek ir žalioji arbata pasižymi labai panašiomis savybėmis. Kaip bebūtų, abiejų rūšių arbatos ruošiamos iš to paties augalo, skiriasi tik apdirbimo procesas – juodoji arbata yra fermentuota, žalioji – ne. Žaliojoje arbatoje gausu polifenolių, kurie saugo nuo širdies bei kraujagyslių ligų. Tuo metu gaminant juodąją arbatą, fermentacijos proceso metu polifenoliai oksiduojasi į pigmentus ir gali prarasti antioksidacinį poveikį. Ko gero, tai vienintelis faktas, leidžiantis žaliajai arbatai nedidele persvara iškovoti naudingesnės arbatos titulą“, – teigia cinamonija.lt įkūrėjas V.Gudiškis.

Daugybė visame pasaulyje atliktų tyrimų įrodė, kad abiejų rūšių arbatų teigiamas poveikis sveikatai neabejotinas. Tad kad ir kokios arbatos gerbėjas esate – kiekvienas išgertas arbatos puodelis – tai mažas žingsnelis geros sveikatos bei ilgaamžiškumo link.

Ar ne laikas arbatos puodeliui?

Parengė Edita Šlakaitienė

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.