Pasak tyrimui vadovavusio Bergeno universiteto profesoriaus Larso T. Fadneso, jų tikslas buvo panaudoti turimus duomenis apie įvairių maisto produktų įtaką sveikatai ir juos pritaikyti siekiant parodyti, kaip tai gali turėti įtakos gyvenimo trukmei. Įrankis skirtas ne individualiam prognozavimui, o gyventojų sveikatos vertinimui remiantis dabartinėmis prielaidomis, sakė jis.
Norvegų tyrimo rezultatai skelbiami leidinyje „PLOS Medicine“.
Tyrėjų komanda nustatė, kad valgant daugiau augalinio ir mažiau perdirbto maisto, gyvenimo trukmė gali pailgėti dešimtmečiu, palyginti su standartine vakarietiška mityba, kurioje gausu cukraus, rafinuotų grūdų ir perdirbtos mėsos.
„Mūsų pristatoma optimali mityba yra panaši į tradicinę Viduržemio jūros dietą, taip pat gana artima mitybai, kurios pagrindas – augaliniai produktai“, – L.T.Fadnesas sakė „Insider“.
Tokia mityba gali ne tik prailginti gyvenimą, bet ir pagerinti nuotaiką, kontroliuoti kūno svorį ir sumažinti lėtinių ligų riziką.
Tad ką valgyti?
Norvegų mokslininkai nustatė, kad pupelės ir kiti ankštiniai produktai turi daugiausia įtakos ilgai gyvenimo trukmei, po jų seka sveiki grūdai ir riešutai. Ilgesnę gyvenimo trukmę lemia ir vaisiai bei daržovės, taip pat riebi žuvis, tokia, kaip lašiša, sardinės ar menkė.
Tai atitinka jau turimus įrodymus, kad vadinamoji Viduržemio jūros dieta yra viena sveikiausių pasaulyje. Optimali mityba taip pat labai artima mitybos įpročiams vadinamosiose mėlynosiose zonose – pasaulio vietovėse, kur žmonės gyvena ilgiausiai ir sveikiausiai.
Augaliniame maiste gausu skaidulų, maistinių medžiagų, svarbių virškinimo, širdies sveikatai ir stabiliam cukraus kiekiui kraujyje palaikyti.
Riešutai ir žuvis organizmą aprūpina sveikais riebalais, tokiais, kaip omega-3 riebalų rūgštys, kurios gali padėti malšinti uždegimą ir sumažinti kraujospūdį.
Ko reikėtų atsisakyti?
Norvegų mokslininkai taip pat nustatė, kokių maisto produktų žmonės turėtų vengti, kad gyventų ilgiau.
Su trumpesne gyvenimo trukme siejami įvairūs perdirbti produktai – mėsa, pavyzdžiui, dešra, rafinuotų grūdų produktai, pavyzdžiui, bandelės ar balta duona, pridėtinis cukrus, kuris gaunamas vartojant saldžius gėrimus ar saldumynus.
Tyrimai rodo, kad perdirbtas maistas yra susijęs su didesne tokių ligų, kaip vėžys, rizika.
Naudingi net ir nedideli pokyčiai
Remiantis norvegų tyrimu, nuo 20 metų atsisakius standartinės vakarietiškos mitybos ir perėjus prie tokios, kurioje gausu pupelių ir kitų ankštinių produktų, nesmulkintų grūdų, žuvies ir riešutų, žmogaus gyvenimas gali pailgėti 10,7–13 metų.
Tačiau naudos galima gauti net ir be didelių mitybos pokyčių. Tyrėjai išsiaiškino, kad tuomet, kai sveiko maisto porcijų yra daugiau nei nesveiko, gyvenimo trukmė gali pailgėti šešeriais metais.
„Kai kuriems žmonėms įmanoma maitintis daugiau ar mažiau sveikai, tuo metu kitiems galimi tik nedideli žingsneliai sveikesnės mitybos link – bet ir tai duoda daug naudos“, – sakė mokslininkas.
Parengta pagal „Insider“.
