Jei sustojo skrandis, prisiminkite gėrimą, kurį vertino dar mūsų senoliai

Išskirtinis meniu, gardūs patiekalai ir visko norisi paragauti. Žinomas jausmas, tiesa? Ypač per didžiausias metų šventes, kuomet kalėdinį stalą nukloja mišrainės, tortai ir keptos žąsys.

 Šventės skrandžiui – nemenkas iššūkis, su kuriuo nelengva susidoroti.<br> 123rf nuotr.
 Šventės skrandžiui – nemenkas iššūkis, su kuriuo nelengva susidoroti.<br> 123rf nuotr.
 Gira.<br> 123rf nuotr.
 Gira.<br> 123rf nuotr.
Gira.
Gira.
A. Patapavičius.
A. Patapavičius.
A. Patapavičius.
A. Patapavičius.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Dec 25, 2022, 7:57 PM

Gomuriui tai vienas malonumas, tačiau skrandžiui – nemenkas iššūkis, su kuriuo nelengva susidoroti. Jis apsunksta, lėčiau virškina ir palengva atkeliauja persivalgymo jausmas. Tiesa, viena gudrybė leis su tuo kovoti.

Tai vienas seniausių gėrimų, kurį pradėta gaminti Rytų Europoje, baltų apgyvendintoje teritorijoje – gira. Rašytiniuose šaltiniuose gira minima dar XVI amžiuje, tai buvo Lietuvos kunigaikščių, didikų, bajorų rūmuose bei dvaruose, klebonijose ir vienuolynuose gaminamas gėrimas. Šis buvo išskirtinis, juo vaišindavosi švenčių metu, o neįprasti skoniai su juodosiomis trešnėmis ar net miško našlaitėmis pagelbėdavo po sočių vakarienių.

Kaip pasakoja „Ciber drink“ įkūrėjas ir giros ekspertas Aleksas Patapavičius, šio tradicinio gėrimo ragauti verta ne tik dėl malonaus skonio, bet ir tikrai vertingų jo savybių organizmui.

„Kad virškinimas būtų geras, turi būti palaikoma naudingos virškinamojo trakto mikrofloros (bifidobakterijų ir laktobakterijų) pusiausvyra. Gerosios bakterijos aktyviai dalyvauja virškinimo procese, sintetina biologiškai aktyvias medžiagas ir vitaminus. O jų iš ties gausu giroje.

Bakterijos aktyviai dalyvauja virškinimo procese, jos valo žarnyną nuo maisto liekanų, dalyvauja maisto komponentų irimo procesuose, atlieka virškinimo funkciją, stimuliuoja imuninę sistemą, reguliuoja žarnyno pralaidumą, apsaugo nuo nereikalingų bakterijų ir toksinų patekimo į kūną. Be to, gamina pieno rūgštį, kuri sudaro nepalankias sąlygas blogoms – patogeninėms bakterijoms veistis. Tai sumažina tikimybę susirgti infekcinėmis ligomis ar apsinuodyti“, – dėstė A. Patapavičius.

Eksperto teigimu, girą verta gerti mažais gurkšniais, po nepilną stiklinę, 3 kartus per dieną, prieš valgį. Jeigu ir išgertumėte didesnį kiekį giros, išgyventi neverta, tai tik paskatintų virškinimo procesą.

Tiesa, natūralią girą reikia laikyti šaldytuve 2–5 laipsnių temperatūroje. Laikant šaldytuve girą galima naudoti ilgiau, nes naudingosios bakterijos žemoje temperatūroje patenka į anabiozės (miego) būseną. Tuo metu patekusios į žarnyną, kūno temperatūroje, naudingosios bakterijos greitai atgyja.

Be to, A. Patapavičius girą gerti rekomenduoja tik mažais gurkšneliais, kadangi geriamas dideliais gurkšniais gėrimas nespėja sušilti iki kūno temperatūros.

„Šalto skysčio organizmas į žarnyną „nepraleidžia“ – prievartis užsidaro, ir skystis būna skrandyje tol, kol sušyla. Rūgštinėje skrandžio terpėje gerosios bakterijos žūsta. Todėl geriausia, kad skystis, kuriame yra gerųjų bakterijų, patektų tiesiai į plonąjį žarnyną. Tuomet gerosios bakterijos stimuliuoja ir stiprina imuninę sistemą, palaiko normalų žarnyno pH, gamina B grupės vitaminus, skatina aminorūgščių, mineralų, angliavandenių ir baltymų sintezę. Tad jei norite jaustis gerai, išgerkite giros ir prieš valgį, ir kartais po jo. O jei skrandis neveikia – išgerkite jos profilaktiškai bent po kelis gurkšnelius kasdien“, – patarimais dalijosi ekspertas.

Kad gira būtų dar naudingesnė, A. Patapavičius ją tobulino net su mokslininkais. Didelė Kauno technologijų universiteto (KTU) komanda ieškojo geriausios sudėties ir sukūrė tokį produktą, kuris šiandien bene vienintelis pasaulyje. Ir kaip pasakoja pats idėjos iniciatorius – buvo ne tik išsaugotos šio gėrimo tradicijos, išlaikyta autentika, bet ir naujausių technologijų – mokslo dėka, leido šį tradicinį lietuvišką gėrimą praturtinti naudingosiomis medžiagomis dar labiau.

„Vienoje iš paskaitų Palangos sveikatingumo centre išgirdau apie giros naudą. Pradėjau gilintis, kaip šis gėrimas gaminamas, kokios jos savybės, kaip jis veikia organizmą, ir susižavėjau. Panorau sukurti girą, kuri būtų ne tik skani, bet ir naudinga. Į pagalbą pasikviečiau ir profesionalų komandą.

Pagrindinis tikslas buvo – kaip integruoti, praturtinti pieno rūgšties bakterijomis tradicinę, imbierinę girą. Tai buvo sudėtinga užduotis, kurią didžiulių pastangų dėka pavyko išspręsti. Dvi mokslininkės ir gausus būrys padėjėjų dirbo su šiuo projektu net septynis mėnesius.

Pats girą tobulinu jau šešerius metus. Ir po tiek laiko garantuoju – ji ne tik skani, bet ir naudinga. Tai gėrimas, kuris padės ir nuo persivalgymo, ir nuo pagirių, ir norintiems geriau jaustis ir tiems, kas turi problemų su žarnynu bei virškinimu. Ji puikiai tinka ir vaikams“, – teigė A. Patapavičius.

Anot giros kūrėjo, svarbūs ir šio gėrimo skoniai. O išbandyti rekomenduoja imbierinę su ciberžole. Ji suteiks jėgų, žvalumo. Tačiau reiktų ragauti ne pilstomą ir prisotintą cukrų, o natūralią, pirktą tiesiai iš gamintojų.

„Imbierinės giros skonį sudaro keturi esminiai ingredientai. Lakto bakterijos – rūgštumui, ciberžolė, pelynas ir apinys – kartumui, imbieras – aštrumui. Aštrumas ir kartumas reikalingi tam, kad išsiskirtų tulžis, kuri susijungusi su kasos fermentais paskatintų virškinimą. Tuo, deja, negali pasigirti gazuotos ir gausiai cukrumi skanintos giros. Tad jei siekiate tikrai gero rezultato pasigaminkite savo arba įsigykite natūralią. O ji pravers visu šventiniu laikotarpiu: ir po sotaus Kalėdų stalo ir po Naujųjų metų vakarėlio. Rekomenduoju“, – pokalbį baigė A. Patapavičius.

Parengė Austėja Matusaitė

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„24/7“: kuo panašūs G. Landsbergis ir V. Blinkevičiūtė?