„Tai nėra tiesa. Kiaulienos išpjova – liesiausia dalis, turinti vos 3–4 g riebalų ir panašiai kalorijų (110 kcal/ 100 g) kaip ir vištienos krūtinėlė (102 kcal). Ji taip pat nė kiek nenusileidžia baltymų kiekiu, kurių 100 g mėsos yra maždaug apie 22 gramus. Siejant kiaulieną su aukštu cholesteroliu, sąžininga priminti, kad ir kai kurios jautienos dalys cholesterolio turi ne ką mažiau, o dažnu atveju net ir daugiau. Didelį cholesterolio kiekį gauname ir valgydami vištienos sparnelius. Taigi, kaloringumą ir cholesterolį apibrėžia ne tik kokio gyvūno mėsą renkamės, bet svarbiausia – kokią jo dalį“, – aiškina V. Kurpienė.
Pasak jos, liesiausios ir sveikatai labiausiai palankios kiaulienos dalys yra išpjova ir kumpis (145–160 kcal/ 100 g). Dietistė pasakoja, kad liesa kiauliena yra vienas geriausių baltymų šaltinių – jos išpjova turi 22 g, o kumpis 20 g baltymų 100 gramų mėsos gabalėlyje, kai tuo pačiu vištienos krūtinėlė turi 22–24 g baltymų. Šioje mėsoje yra 9 amino rūgštys, būtinos audinių augimui ir palaikymui, tiaminas, kurio mažai kitoje raudonoje mėsoje, selenas, cinkas, vitaminai B12, B6, niacinas, fosforas, geležis ir kitos organizmui reikalingos medžiagos.
„Be to, kiauliena yra mažiausiai alergizuojanti mėsa. Šiuo metu alergiškų žmonių yra daug – tiek vaikų, tiek suaugusių, būna atvejų, kai pieno produktams alergiški žmonės kartais negali valgyti jautienos, o tie, kas alergiški kiaušiniams, kartais netoleruoja paukštienos. Tuo tarpu kiauliena itin retai sukelia alergijas – tai dar būdinga ir triušienos mėsai“, – patirtimi ir žiniomis dalinasi V. Kurpienė.
Ar sveika – priklauso nuo to, kaip pagaminta
„Maximos“ subalansuotos mitybos partnerė pasakoja, kad prastesnę reputaciją kiauliena iš dalies užsitarnavo dėl perdirbtų mėsos gaminių. Be to, sveikatai kenksmingi ir kai kurie įprasti kiaulienos gaminimo būdai.
„Dabar galime gauti ypatingai geros mėsos. Tai, kad galime pasirinkti kiaulieną, užaugintą be antibiotikų, reiškia, kad mūsų ūkiai taiko aukštesnius gyvūnų gerovės standartus, padedančius išvengti įvairių gyvūnų ligų. Mums, vartotojams, iki minimumo sumažinama rizika, kad mėsoje bus cheminių medžiagų pėdsakų, galinčių atsirasti dėl rutininio antibiotikų naudojimo. Tačiau, jei kruopščiai išsirinktą liesą mėsą įvoliosime į kiaušinių ir džiūvėsių plakinį bei kepsime riebaluose, bus naivu tikėtis naudos sveikatai. Tai, kaip ruošiame mėsą, yra ypač svarbus kriterijus vertinant jos naudą ar žalą organizmui“, – kalba V. Kurpienė.
Sveiki būdai ruošti kiaulieną
Pasak dietistės, geriausias būdas ruošti liesą kiaulieną – virti bei troškinti, gaminti garuose, trumpai kepti ją orkaitėje, karšto oro gruzdintuvėje bei vengti riebių ar saldžių padažų, derinti kartu su nekrakmolingomis daržovių salotomis.
„Mūsų šeimos receptas – įtrinti kiaulienos išpjovą druska, pipirais, česnakais, dėti į kepimo formą, užkloti šviežiais čiobreliais ir 20 minučių pašauti į orkaitę, įkaitintą iki 190 laipsnių temperatūros, nustačius nedidelės drėgmės režimą. Jeigu orkaitė neturi garinio režimo, mėsą galima kepti uždarame inde arba kepimo rankovėje – tuomet kepkite kelias minutes ilgiau. Laiko užima mažai, mėsa būna minkšta, netąsi, ji skani ir karšta, ir šalta, o vėliau galima naudoti sumuštiniams ar salotoms“, – greitu ir sveiku receptu dalinasi mitybos specialistė V. Kurpienė.
Tuo tarpu riebesnes kiaulienos dalis dietistė rekomenduoja virti – taip nuverda dalis riebalų, tačiau svarbiausia, neskrudinti mėsos ir „nemaudyti“ jos cukraus gausiuose padažuose nei prieš kepimą, nei po jo.
„Jeigu norite šonkaulių – o tai yra gana riebi kiaulienos dalis (286 kcal/ 100 g) – geriau juos virkite. Jeigu tokią mėsą skandinsite barbekiu padaže, o paskui dar paskrudinsite, turėsite visą komplektą žalingų medžiagų, organizme sukeliančių uždegimus“, – kalba V. Kurpienė ir rekomenduoja valgant riebesnę mėsą derinti ją su rūgščiomis daržovėmis.