Kai kurie įsitikinimai perduodami iš lūpų į lūpas metų metus, nors mokslas juos seniai paneigė. Apie tai pasakoja Oregono universiteto mokslininkas dr. Christopheris Hendonas, kurio mintis cituoja BBC Science Focus.
1. Iš anksto sumalta kava turi mažiau kofeino
Dažnai manoma, kad sumalta kava praranda dalį stiprumo, tačiau malimo procesas kofeino beveik nesumažina.
Skirtumas slypi kitur – dažniausiai parduodamuose mišiniuose yra daugiau „arabikos“ pupelių, kurios natūraliai turi mažiau kofeino nei „robustos“. Tad viskas priklauso ne nuo malimo, o nuo pupelių rūšies.
2. Kavos geriau nelaikyti šaldytuve
Lietuvoje įprasta kava atsargas laikyti šaldytuve, tačiau tai vienas iš labiausiai paplitusių mitų. Atvėsinta aplinka pupelėms ne į naudą – drėgmė sugadina aromatines medžiagas ir pakeičia skonį. Kava mėgsta sausą, sandarią ir nuo šviesos apsaugotą vietą. „Aromatas yra tai, ką iš tikrųjų geriame, o kvapiosios molekulės greitai išgaruoja – ypač šilumoje ir drėgmėje“, – aiškina mokslininkas.
3. Šalta kava neturi daugiau kofeino
Vasarą populiarėjantis šaltas gėrimas dažnai laikomas stipresniu, bet tai klaidingas įsitikinimas. „Karšta kava paprastai turi maždaug dvigubai daugiau kofeino, – sako dr. Hendonas. – Kuo aukštesnė vandens temperatūra, tuo daugiau kofeino išsiskiria.“ Tad šalta kava – švelnesnė ne tik pagal skonį, bet ir pagal poveikį.
4. Kavos neįmanoma „apdeginti“
Ne vienas yra nusivylęs kartoku skoniu ir įsitikinęs, kad kava „perdegė“. Tačiau virimo metu ji tiesiog negali pasiekti tokios temperatūros, kokia buvo kepinant pupeles. Apanglėjęs skonis atsiranda ne dėl apdegimo, o dėl to, kad buvo pasirinktas tamsesnis skrudinimo lygis arba naudotas per karštas vanduo, kuris išryškina kartumą.
5. Be kofeino – nereiškia be kofeino
Net ir „be kofeino“ pažymėta kava vis tiek turi jo pėdsakų. Pasak dr. Hendono, kofeino šalinimo procesas beveik pasiekia 100 %, bet ne visiškai. Kiekis, kuris lieka, toks mažas, kad dažniausiai nejuntamas, tačiau visiškos „nulio“ kavos gamtoje paprasčiausiai nėra.
6. Šviesus ar tamsus skrudinimas – kofeino kiekis beveik tas pats
Nors daug kas tiki, kad tamsiai skrudinta kava yra stipresnė, moksliniai tyrimai to nepatvirtina. „Kofeino kiekį labiau lemia pupelių rūšis ir kilmė nei skrudinimo lygis“, – teigia mokslininkas. Tad skirtumas – ne energijos kiekis, o skonis: šviesiai skrudinta kava būna gaivesnė ir sudėtingesnė, o tamsi – sodresnė ir kartesnė.
7. Kavos skonis priklauso nuo pupelių kilmės
Ne visos pupelės vienodos. Hendonas primena, kad geriausiai vertinamos kavos pasaulyje dažnai būna iš Kolumbijos, Panamos ir Etiopijos – jos pasižymi ryškiu rūgštumu ir saldumu, primenančiu gėlių ar vaisių natas. „Skonis yra itin individualus dalykas, – sako mokslininkas. – Bet būtent šių regionų pupelės dažniausiai laikomos aukščiausios kokybės.“