Tai – pusryčių praleidimas, rašo „EatingWell“. Naujas tyrimas parodė, kad pusryčių praleidimas gali lemti padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, net jei svorio pokyčiai yra minimalūs.
Kodėl tai gali turėti liūdnas pasekmes?
Širdies sveikatos ekspertai paaiškino, kaip reguliarus pusryčių praleidimas veikia širdies ir kraujagyslių sistemą.
1. Sutrikdo cirkadinį ritmą
Dietologė ir kardiologė Michelle Rutenschtein teigia, kad pusryčių praleidimas gali sutrikdyti cirkadinį ritmą – vidinį organizmo laikrodį. Kai šis laikrodis išsibalansuoja, gali pakisti tam tikrų genų ir fermentų, reguliuojančių cholesterolio lygį, veikla.
„Nevalgant ryte, kepenų fermentas, kuris kontroliuoja cholesterolio gamybos greitį, tampa aktyvesnis ir pradeda gaminti daugiau MTL (blogojo) ir bendro cholesterolio“, – aiškino specialistė.
Tuo tarpu pusryčių valgymas gali padėti išvengti cholesterolio šuolių, kurie paprastai pasireiškia pabudus.
„Cholesterolio sintezė dažniausiai pasiekia piką anksti ryte, tačiau pusryčiai suteikia maistinių medžiagų, kurios padeda šį procesą sušvelninti“, – pabrėžė M.Rutenschtein.
2. Vėliau galite persivalgyti
Jei dienos eigoje pastebite, kad nesąmoningai užkandžiaujate daug angliavandenių ar riebalų turinčiais produktais, to priežastis gali būti pusryčių praleidimas.
„Pusryčių nevalgymas gali sukelti medžiagų apykaitos pokyčius, kurie didina cholesterolio gamybą ir skatina persivalgymą vėliau dieną“, – teigė kardiologas Randy Gould.
Pasak jo, tai iš dalies susiję su hormonais, reguliuojančiais apetitą.
„Ilgas rytinis badavimas gali pakeisti tokių hormonų kaip leptinas ir grelinas lygį, padidinti alkį ir prisidėti prie atsparumo insulinui. Šis derinys apsunkina organizmo gebėjimą pašalinti cholesterolį iš kraujo ir dar labiau didina MTL cholesterolio kiekį“, – pridūrė Rutenschtein.
Ekspertai teigia, kad praleidus pusryčius, organizmas visą dieną jaučia alkį, nes ryte nebuvo patenkinti jo maistinių medžiagų poreikiai.
Tiesa, moksliniai tyrimai dėl to, ar pusryčių praleidimas tikrai lemia didesnį bendrą kalorijų suvartojimą per dieną, nėra vienareikšmiai. Kai kurie mokslininkai mano, kad pusryčių nevalgymas gali net sumažinti bendrą kalorijų kiekį. Tačiau aišku viena – tyrimai nuosekliai rodo, kad pusryčius praleidžiantys žmonės turi aukštesnį cholesterolio lygį.
3. Gali suprastėti bendra mitybos kokybė
Pirmojo dienos valgymo atidėliojimas gali neigiamai paveikti visos dienos mitybos kokybę.
„Pusryčių praleidimas dažnai lemia gausesnius, bet mažiau maistingus valgius vėliau dieną“, – sako Rutenschtein.
Tokiuose patiekaluose dažniau būna sočiųjų riebalų ir rafinuotų angliavandenių, kurie „tiesiogiai prisideda prie didesnio MTL dalelių kiekio ir silpnina apsauginį DTL (gerojo) cholesterolio poveikį“.
„ScienceDirect“ publikuotas tyrimas parodė, kad vaikai, kurie nevalgė pusryčių, dienos metu suvartojo daugiau riebalų ir natrio nei tie, kurie pusryčiavo. Tai svarbu, nes per didelis sočiųjų riebalų ir druskos kiekis kenkia širdies sveikatai. Be to, pusryčių praleidimas apsunkina pakankamą pilno grūdo produktų – skaidulų, kokybiškų angliavandenių ir mineralų šaltinių – vartojimą.
Suaugusieji, valgę sočius pusryčius, per dieną suvartojo daugiau skaidulų, vitaminų ir mineralų nei tie, kurie pusryčius praleido. Jie taip pat suvartojo mažiau pridėtinio cukraus, sočiųjų riebalų ir alkoholio – veiksnių, neigiamai veikiančių širdies sveikatą.
Subalansuokite pusryčius
Tai, ką valgote ryte, labai svarbu širdžiai. Ekspertai rekomenduoja rinktis skaidulų gausų maistą, kuriame mažai pridėtinio cukraus ir sočiųjų riebalų.
„Pradėkite dieną subalansuotais pusryčiais: avižine koše, pilno grūdo produktais, liesais baltymais ir šviežiais vaisiais. Tai padės stabilizuoti energiją ir išvengti cholesterolio šuolių, kuriuos sukelia saldūs dribsniai ar gėrimai“, – pataria Gould.
Judėkite
„Trumpas fizinis aktyvumas – greitas pasivaikščiojimas, tempimo pratimai ar lengva jėgos treniruotė – pagerina kraujotaką ir padeda palaikyti sveiką cholesterolio lygį“, – pažymėjo ekspertas.
Iš tiesų fizinis aktyvumas laikomas pirmuoju žingsniu valdant padidėjusį cholesterolį, tad rytinis pasivaikščiojimas, sporto salė ar trumpa mankšta pabudus gali būti labai naudingi, rašo „Unian“.
Skirkite laiko streso mažinimui
Mityba ir judėjimas – ne vieninteliai veiksniai, turintys įtakos širdies sveikatai. Stresas taip pat atlieka svarbų vaidmenį.
„Stresas skatina kortizolio – hormono, kuris gali didinti cholesterolio gamybą ir paskatinti nesveikus įpročius, pavyzdžiui, persivalgymą – išsiskyrimą“, – teigė Gould.