Prancūzų selekcininkai sukūrė specialias sodo veisles, turinčias platesnius lapus ir mažiau kartumo. Pavasarį Prancūzijos prekybos centruose galima rasti šviesoje neaugintų (balintų) kiaulpienių – jos dengiamos nuo šviesos, kaip šparagai, todėl jų skonis tampa švelnus, šiek tiek riešutinis.
Graikijoje kiaulpienės yra tradicinio patiekalo „chorta“ pagrindas. Tai bendras laukinių žolelių pavadinimas – jos verdamos, gardinamos alyvuogių aliejumi ir citrinos sultimis. Graikams tai toks pat svarbus mitybos elementas kaip mums petražolės ar krapai, ypač pasninko metu, kai organizmui reikia daugiau maistinių medžiagų.
Kiaulpienių maistinė vertė: kuo jos nenusileidžia ankstyvoms daržovėms
Lietuviško ženšenio paslaptys: kiaulpienių nauda grožiui ir paruošimo subtilybės
Didžiausia kulinarinė vertė slypi jaunuose lapuose, surinktuose dar prieš augalui pradedant žydėti. Kiaulpienių lapuose yra daugiau vitaminų C, K ir A, taip pat omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių nei špinatuose ar brokoliuose.
Jose kelis kartus daugiau vitamino A nei špinatuose, o tai svarbu regėjimui ir imunitetui po žiemos. Vitamino K kiekis vienoje porcijoje gali viršyti 500 proc., dienos normos – jis svarbus kaulų stiprumui ir kraujo krešėjimui. Geležies ir kalcio kiekis taip pat vienas didžiausių tarp pavasarinių žalumynų, todėl kiaulpienės naudingos anemijos profilaktikai.
Skirtingai nei salotos, kiaulpienėse yra karčiųjų glikozidų (taraksacino), kurie skatina kepenų ir tulžies pūslės veiklą. Todėl tai ne tik maistas, bet ir „funkcinis produktas“, padedantis organizmui apsivalyti.
Pagal baltymų ir naudingųjų riebalų kiekį kiaulpienės lenkia daugelį sodo salotų, todėl jas galima laikyti tikru „supermaistu“, kuris dažnai nieko nekainuoja, bet suteikia organizmui daug energijos.
Susiję straipsniai
Ką gaminti iš kiaulpienių
Jei netrukdo lengvas kartumas, lapus galima valgyti žalius – kaip rukolą ar salotas. Skonį galima sušvelninti lapus nuplikant verdančiu vandeniu arba 30 minučių pamirkius pasūdytame vandenyje. Jie puikiai tinka salotoms ar padažams ir praturtina mitybą augaliniais baltymais.
Žalieji barščiai su kiaulpienėmis – pavasarinis vitaminų šaltinis
Kiaulpienių lapai gali tapti išskirtiniu akcentu gaminant barščius, kurie anksčiau buvo verdamas su dilgėlėmis ar balandomis, rašo „tsn“.
Reikės:
- 300 g kalakutienos filė,
- 2 bulvių,
- daug šviežių žalumynų – po ryšelį jaunų dilgėlių, svogūnų laiškų ir kiaulpienių lapų.
Barščių gaminimas:
Mėsą smulkiai supjaustykite, bulves – kubeliais, ir virkite, kol suminkštės.
Atskirai kietai išvirkite 3 kiaušinius ir supjaustykite. Kai sriubos pagrindas paruoštas, sudėkite nuplautus žalumynus, pagardinkite druska, pipirais, kalendra, lauro lapu ir virkite dar apie 5 minutes. Pabaigoje įdėkite kiaušinius ir 2–3 šaukštus grietinės, palikite pastovėti 20–30 minučių.
„Kava“ iš kiaulpienių šaknų
Kiaulpienių šaknys jau daugiau nei 200 metų naudojamos kaip gėrimas ir šiandien vėl populiarėja kaip natūralus kavos be kofeino pakaitalas. Jose gausu geležies, cinko, kalcio, kalio ir B grupės vitaminų.
Šaknis nuplaukite, susmulkinkite ir džiovinkite orkaitėje 150 °C temperatūroje apie 15 minučių, kol taps auksinės spalvos. Puodeliui gėrimo reikės 1–2 arbatinių šaukštelių miltelių – užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite 10–20 minučių.
Arbata ir žiedų „medus“
Kiaulpienių arbata – paprastas būdas sustiprinti organizmą ir pagerinti virškinimą. Vienam puodeliui reikia 1 arbatinio šaukštelio džiovintos arba 1 šaukšto šviežios žaliavos – užplikyti 15–20 minučių.
„Dirbtiniam medui“ ar uogienei žiedai renkami ryte: 1 kg žiedlapių sumaišoma su 0,5 kg cukraus ir paliekama valandai. Tada dedama dar 0,5 kg cukraus, 1 l vandens ir citrinos sulčių, verdama 25–30 minučių ant silpnos ugnies. Supilstoma į sterilizuotus stiklainius.
Tradicinis kiaulpienių vynas
Iš ryškių kiaulpienių žiedų gaminamas ir vynas. Nors nuomonės apie jo skonį skiriasi, tai įdomus kulinarinis eksperimentas.