„Renkantis žuvį neužtenka pažiūrėti į jos rūšį ar kainą. Pirmiausia siūlyčiau perskaityti etiketę ir pasižiūrėti, iš kur žuvis atkeliavo, ar ji laukinė, ar užauginta ūkyje, kur ir kokiu būdu sugauta. Keli įrašai etiketėje gali apie žuvį pasakyti gerokai daugiau nei patraukli pakuotė ar didesnė kaina“, – sako A. Radzevičius.
Pasak A. Radzevičiaus, vienas pirmųjų klausimų, kurį verta užduoti renkantis žuvį, – ar ji sugauta laukinėje gamtoje, ar užauginta akvakultūros ūkyje. Jis pats pirmenybę teikia laukinės kilmės žuviai.
„Renkantis žuvį pasižiūrėkite, kad ji būtų laukinė. Jeigu matote, kad parašyta „gaudyta kabliais“, „gaudyta tinklais“ ar „sužvejota“, tai jau yra signalas, kad ji pagauta laukinėje gamtoje“, – sako A. Radzevičius.
Pasakė, kuo ypatinga Baltijos jūros lašiša: dietologė patarė, kokią žuvį rinktis geriausia
U. Radzevičienė atkreipia dėmesį, kad vien rekomendacijos „valgykite žuvį“ vartotojui nepakanka – svarbu suprasti, kokia žuvis ir kaip paruošta atsiduria lėkštėje.
„Aš, kaip dietistė, visada sakau – valgykite žuvį. Tačiau jeigu žmogus išgirsta tik žodį „žuvis“, jis gali rinktis rūkytą, stipriai sūdytą ar stipriai perdirbtą žuvį su įvairiais priedais ir vis tiek galvoti, kad renkasi sveikatai palankų produktą. Todėl svarbu kalbėti ne tik apie tai, kad reikia valgyti žuvį, bet ir kokią ją rinktis“, – sako dietistė, „Arimex“ ambasadorė.
Etiketėje siūlo ieškoti FAO žvejybos rajono numerio
Dar viena informacija, į kurią, pasak A. Radzevičiaus, verta atkreipti dėmesį, – FAO žvejybos rajonas. Jo numeris nurodo, kuriame pasaulio regione žuvis buvo sugauta.
Susiję straipsniai
Lietuvos vartotojams žuvies ekspertas pirmiausia siūlo atkreipti dėmesį į FAO 27 – Šiaurės Rytų Atlanto regioną, apimantį ir Barenco jūrą bei kitus Šiaurės Atlanto vandenis. Kaip kitą pasirinkimą jis mini FAO 21 regioną.
„Pagal mūsų vartojimo įpročius Baltijos šalyse rinkčiausi FAO 27. Tai Šiaurės Atlantas, apimantis ir Barenco jūrą. Ten, kur šalta, kur vanduo labiau nutolęs nuo miestų, pramonės, gamybos ir taršos. Kitas variantas – FAO 21“, – aiškina A. Radzevičius.
Todėl žmogui, nenorinčiam gilintis į daugybę skirtingų žuvų rūšių ir jų kilmės ypatumų, jis siūlo gana paprastą orientyrą – etiketėje ieškoti žodžio „sužvejota“, atkreipti dėmesį į sugavimo būdą ir FAO žvejybos rajoną.
Brangi lašiša nebūtinai geresnė už paprastesnę žuvį
Kaina – dar vienas kriterijus, kuriuo pirkėjai neretai vadovaujasi vertindami produkto kokybę. Tačiau, pasak A. Radzevičiaus, brangesnė žuvis savaime nereiškia geresnio pasirinkimo.
„Pažiūrėkite į silkę, stintą ar kitą nebrangią žuvį. Jos kaina gali būti daug mažesnė nei lašišos. Galbūt jas šiek tiek sunkiau paruošti, tačiau tinkamai gaminant galima pasigaminti puikių patiekalų ir žinoti, kad žuvis tikrai bus laukinė. Kaina nenurodo, kad kokybė bus puiki. Tikrai galima ir už palankią kainą nupirkti sveikatai palankų produktą.“, – sako ekspertas.
U. Radzevičienė pastebi, kad vartotojus vis dar stipriai veikia įsitikinimas, jog būtent lašiša yra vienas vertingiausių pasirinkimų.
„Žmogus nori investuoti į savo sveikatą, todėl perka lašišą, nes vis dar labai stipri žinutė, kad lašiša yra gerai. Tačiau kartais šalia esantis menkės gabalėlis gali būti visai kitas pasirinkimas. Tik ir čia svarbu žiūrėti į kilmę – pati nerekomenduočiau rinktis Baltijos jūroje sugautos žuvies. Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų, todėl renkantis žuvį neužtenka pasižiūrėti tik į jos rūšį – svarbu patikrinti ir tai, iš kokio regiono ji atkeliavo“, – sako dietistė.
Asociatyvi 123rf iliustr.
„Atšaldyta“ nebūtinai reiškia, kad žuvis geresnė
Dar vienas dažnas pirkėjų pasirinkimas – ieškoti atšaldytos žuvies, manant, kad ji savaime yra vertingesnė už šaldytą. Tačiau A. Radzevičius ragina šaldymo nebijoti.
„Šaldymo bijoti nereikia. Be to, šaldant keičiasi ląstelių struktūra, todėl atitirpusi žuvies mėsa gali būti puresnė“, – aiškina jis.
Tačiau ekspertas nerekomenduoja kartą atšildytos žuvies pakartotinai užšaldyti.
Svarbios ir laikymo sąlygos. A. Radzevičiaus teigimu, žuvis yra jautrus produktas ir greitai reaguoja į sąlytį su deguonimi, todėl šviežią žuvį geriausia parsivežus kuo greičiau paruošti ir suvartoti.
Gerą žaliavą galima sugadinti priedais
123rf nuotr.
Pasak U. Radzevičienės, renkantis žuvį svarbu ne tik jos rūšis ar kilmė. Ne mažiau reikšminga tai, kas su produktu buvo padaryta prieš jam patenkant į vartotojo lėkštę.
„Man labai gaila, kai pati žuvis, kaip gera žaliava, maisto pramonėje sugadinama naudojant įvairius priedus ar voliojant ją džiūvėsėliuose. Žmogus nusiperka menkę, o pasižiūrėjęs į sudėtį gali rasti ir gliukozės, ir maltodekstrino. Todėl visada verta skaityti produkto sudėtį“, – sako dietistė.
Laidos vedėja taip pat primena, kad žuvį rekomenduojama įtraukti į mitybą reguliariai.
„Žuvį rekomenduoju valgyti bent du kartus per savaitę. Tačiau visada reikia atsižvelgti ir į individualią žmogaus situaciją“, – teigia U. Radzevičienė.
A. Radzevičius antrindamas teigia, kad kuo mažiau kokybiška žuvis papildomai apdorojama, tuo geriau atsiskleidžia jos skonis. Jis rekomenduoja paragauti žuvies tiesiog su druska.
Ką reiškia „ekologiška“ lašiša?
Dar vienas vartotojų dėmesį patraukiantis žodis etiketėje – „ekologiška“. Tačiau A. Radzevičius pabrėžia, kad ekologiška lašiša nebūtinai yra laukinė – ji gali būti užauginta akvakultūros ūkyje laikantis ekologinei gamybai taikomų reikalavimų.
„Žodis „ekologiška“ psichologiškai labai patrauklus – žmogui atrodo, kad tai automatiškai reiškia labai gerą pasirinkimą. Tačiau reikia žiūrėti šiek tiek giliau“, – sako A. Radzevičius.
Ekspertai ragina neapsiriboti vienu patraukliai skambančiu žodžiu ant pakuotės. Parduotuvėje verta patikrinti, ar žuvis laukinė, ar auginta akvakultūroje, kur ir kokiu būdu ji sugauta, koks nurodytas FAO žvejybos rajonas ir kokių papildomų ingredientų atsirado ją apdorojant.