Kaip žinoma, čija sėklos yra išgaunamos iš ispaninio šalavijo – augalo, priklausančio tai pačiai notrelinių šeimai kaip ir įprastas vaistinis šalavijas. Šis augalas kilęs iš centrinės ir pietinės Meksikos bei Gvatemalos. Tai vienmetis žolinis augalas, palankiomis sąlygomis užaugantis iki maždaug pusantro metro aukščio.
Majai ir actekai čija sėklas augino jau prieš tūkstančius metų ir vertino ne mažiau nei kukurūzus, pupeles ar burnočius. Sėklos buvo valgomos sveikos arba sumaltos, maišomos su vandeniu ir naudojamos maistingiems gėrimams gaminti, o aliejus pritaikytas buities reikmėms. Čija sėklos naudotos net religinėse apeigose.
Atvykus ispanams, šis augalas beveik visiškai išnyko. Jis išliko tik kai kuriose Meksikos ir Gvatemalos vietovėse. Čija sėklos vėl išpopuliarėjo XX a. dešimtajame dešimtmetyje, kai mokslininkai susidomėjo neįprasta jų riebalų rūgščių sudėtimi. O maždaug 2010-aisiais jos tapo madingu produktu visame pasaulyje ir pradėtos plačiai naudoti gaminant dribsnių mišinius, kepinius, jogurtus bei pudingus.
Žaliasis kokteilis (4 porcijos)
Kuo naudingos čija sėklos?
Nuo ketvirtadalio iki trečdalio čija sėklų masės sudaro aliejus, kuriame gausu nesočiųjų riebalų rūgščių. Todėl šios sėklos yra geras augalinis omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Vis dėlto jos negali visiškai pakeisti žuvies ar jūrinių dumblių, kuriuose yra ilgos grandinės omega-3 riebalų rūgščių.
Be to, čija sėklose yra apie 16–20 proc. baltymų, taip pat kalcio, magnio, fosforo, geležies, cinko ir antioksidacinių polifenolių. Ypač daug jose skaidulų – jos gali sudaryti iki 40 proc. sėklų masės.
Būtent dėl skaidulų, patekusios į skystį, sėklos pasidengia permatomu, želė konsistenciją primenančiu sluoksniu. Čija sėklos gali sugerti kelis kartus daugiau vandens, nei pačios sveria. Išbrinkusios skaidulos padidina maisto tūrį, padeda ilgiau jaustis sotiems ir lėtina kai kurių maistinių medžiagų įsisavinimą.
Dėl šios priežasties čija sėklos dažnai įtraukiamos į žmonių, siekiančių numesti svorio, mitybą. Tačiau, pasak straipsnio autorių, tai nėra stebuklinga priemonė. 100 gramų sėklų turi maždaug 480–500 kcal, todėl jos gali padėti kontroliuoti svorį tik kaip subalansuotos mitybos dalis, pavyzdžiui, padėdamos sumažinti alkio jausmą.
Išmirkytas arba sumaltas čija sėklas taip pat galima naudoti kepiniuose kaip kiaušinių pakaitalą.
Susiję straipsniai
Nepaisant tūkstantmetės istorijos, Europos Sąjungoje čija sėklos priskiriamos naujiems maisto produktams. Taip yra todėl, kad iki 1997 m. gegužės 15 d. Europoje jos beveik nebuvo vartojamos. Tokius produktus leidžiama parduoti tik atlikus atskirą jų saugos vertinimą. Iš pradžių čija sėklas buvo leista naudoti tik tam tikruose maisto produktuose, tačiau vėliau leidžiamų produktų sąrašas buvo palaipsniui išplėstas.
Psiliumas (balkšvojo gysločio sėklų luobelės)
Psiliumas gaminamas iš balkšvojo gysločio, daugiausia augančio Indijoje, Šiaurės Afrikoje ir kitose Azijos dalyse, sėklų luobelių. Tai ne įprastas pakelėse augantis gyslotis, o kita augalų rūšis, kurios sėklų luobelėse itin gausu tirpiųjų skaidulų.
Gysločio sėklos buvo žinomos dar senovės medicinoje ir daugiausia vartotos vidurių užkietėjimui palengvinti. XX amžiuje psiliumas pradėtas pardavinėti vaistinėse kaip švelnaus poveikio natūrali vidurius laisvinanti priemonė.
Vėliau jam atsirado ir kitų panaudojimo būdų. Nuo 2000-ųjų psiliumas ypač išpopuliarėjo tarp žmonių, kurie kepa produktus be glitimo arba stengiasi sumažinti angliavandenių kiekį mityboje. Sumaišytos su vandeniu balkšvojo gysločio sėklų luobelės sudaro gelį, kuris iš dalies gali pakeisti glitimo suteikiamą elastingumą ir padeda surišti tešlą. Šiandien psiliumo dedama į duoną, kepinius, maisto papildus ir skaidulomis praturtintus produktus.
Kuo naudingos balkšvojo gysločio sėklų luobelės?
Priklausomai nuo produkto kokybės, skaidulos gali sudaryti daugiau nei 80 proc. sėklų luobelių masės. Europos vaistų agentūra pripažįsta, kad psiliumas gali būti vartojamas esant įprastam vidurių užkietėjimui, išmatoms minkštinti ir tam tikrais atvejais skaidulų kiekiui mityboje padidinti.
Viena geriausiai ištirtų balkšvojo gysločio sėklų luobelių savybių – jų poveikis cholesterolio kiekiui kraujyje. Kaip aiškina straipsnio autoriai, skaidulos trukdo tulžies rūgštims vėl patekti į kraujotaką. Dėl to organizmas sunaudoja daugiau cholesterolio naujoms tulžies rūgštims gaminti, todėl cholesterolio kiekis kraujyje gali sumažėti.
Be to, išbrinkusios skaidulos lėtina angliavandenių įsisavinimą ir gali sušvelninti gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą po valgio. Kai kurie klinikiniai tyrimai taip pat parodė galimą naudą ilgalaikei gliukozės kiekio kraujyje kontrolei, ypač sergantiesiems 2 tipo cukriniu diabetu.
Kaip vartoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
Straipsnio autoriai rekomenduoja čija sėklas prieš vartojant išmirkyti arba berti į jogurtą, avižinę košę ar vaisių tyrę. Nuryti daug sausų sėklų pavojinga, nes jos gali išbrinkti stemplėje ir įstrigti, ypač jei žmogui sunku ryti.
Balkšvojo gysločio sėklų luobeles visada reikėtų vartoti užgeriant dideliu kiekiu vandens ir laikantis gamintojo nurodymų. Jo negalima vartoti, jei sunku ryti arba įtariamas žarnyno nepraeinamumas. Jei jaučiate stiprų, neaiškios kilmės pilvo skausmą, prieš vartodami šį produktą pirmiausia pasitarkite su gydytoju, rašo „unian“.