Kelis kartus bandžiau laimę Cezario salotomis pasivaišinti Vilniuje, bet likau tokia nusivylusi, kad daugiau bandyti neketinu. Atrodytų, kad kiekvienos lietuviškos virtuvės šefas yra sukūręs savo Cezario salotų versiją su nematytais neregėtais „pagardais“, tokiais, kaip majonezas.
Šiek tiek nustebau, kai pirmą kartą perskaičiau Cezario salotų gaminimo būdą, o ypač – padažui skirtas sudedamąsias dalis. Netikėtai nuskambėjo žalias kiaušinis, naudojamas kaip užpilas. Gal todėl įtarūs lietuviai ir sumanė jį pakeisti savo sugalvotomis sudedamosiomis dalimis?
Tačiau nesibaiminkite ir neabejokite – salotos pavyks be didelio vargo ir pastangų. Be to, nėra jokių įmantrių priedų, kurių neradę parduotuvės lentynose (arba savo virtuvės spintelėse) turėtumėte atsisakyti šio kulinarinio sumanymo.
Jei pasiruošę – imkimės darbo!
Cezario salotoms reikės:
- 1 galvos gūžinių salotų (arba kokių kitų salotų lapų – pavyzdžiui, romėnų);
- 4–5 šaukštų šviežiai tarkuoto parmezano (tiks ir „Džiugas“) sūrio;
- 4–5 riekelių padžiūvusios baltos duonos (labai tinka čiabata);
- 1/3 puodelio aliejaus;
- 1 didelės susmulkintos arba sutrinto česnako skiltelės.
Padažui:
- 1 didelio kiaušinio;
- 1 šaukšto citrinos sulčių;
- 1–2 susmulkintų česnako skiltelių;
- 2 šaukštelių Vorčesterio padažo;
- 4 ančiuvių filė;
- 3 šaukštų aliejaus;
- druskos, šviežiai grūstų juodųjų pipirų.
Pirmiausia pasigaminkime skrebučių: baltos duonos riekeles apipjaustome taip, kad neliktų plutos. Tada supjaustome kubeliais. Susmulkintą česnaką sumaišome su aliejumi, aliejaus pašlakstome ant skrebučių ir juos išbarstę ant pergamentu ištiestos skardos, pabarstome jūros druska ir pašauname į iki 180 C įkaitintą orkaitę. Skrudiname kelis kartus pamaišydami, kol jie taps rudi ir traškūs.
Kiaušinį įdedame į puodą su vandeniu, užverdame ir lygiai po 1 minutės nukeliame nuo ugnies. Iškart pakišame po bėgančiu šaltu vandeniu ir atvėsiname.
Pasigaminame padažą: susmulkintus česnakus, susmulkintus ančiuvius, kiaušinį, citrinos sultis ir Vusterio padažą bei aliejų virtuviniu kombainu išsukame iki vientisos masės. Jei trūksta, pagardiname druska ir būtinai įmaišome šviežiai tarkuotų juodųjų pipirų.
Salotas nuplauname, nusausiname, supjaustome kvadratais ir sudedame į didelį dubenį. Lapus sumaišome su padažu (patikėkit, geriau nei rankomis to nepadarysit), pabarstome tarkuotu parmezano sūriu bei skrebučiais, dar kartą išmaišome ir išdėliojame į lėkštes.
Cezario salotas galima pateikti su ant grotelių iškepta vištienos krūtinėle, žuvimi, jūros gėrybėmis, galima rinktis ir vegetarišką versiją.
