Šiltą vasaros vakarą į jaukius A. Bunikienės namus pakviesti bičiuliai laiką leido erdvioje terasoje, iš kurios atsiveria vaizdas į didelį dizainerės puoselėjamą sodą.
„Be terasos neįsivaizduoju nei vasaros rytų, nei vakarų, – patikino dizainerė ir iškart pridūrė. – Ką ten vasaros. Viso gyvenimo neįsivaizduoju. Juk čia geriame kavą, pietaujame, vakarieniaujame arba ilgai kalbamės prie vyno taurės.“
Tą vakarą A.Bunikienė vieną po kito įnešė pačios iškeptus tris įspūdingo dydžio rabarbarų pyragus.
„Klausiate, kodėl tiek daug pyragų? Todėl, kad visi jie kepti pagal vieną receptą, tačiau skirtingu metu. Paragausite ir pajusite, kaip skiriasi jų skonis.
Pirmąjį iškepiau vakar, kad pajustumėte, gaiviai rūgštų rabarbarų skonį. Antrąjį kepiau šįryt – jis šviežias, tačiau spėjo atvėsti. Trečiąjį desertą iškepiau vos prieš jums atvykstant, todėl jis šiltas. Prie jo tinka ledai“, – aiškino energijos ir fantazijos nestokojanti dizainerė.
A.Bunikienei gardžiausias vakarykštis kepinys, nes šis desertas, kaip ir burokėlių sriuba, antrą ar net trečią dieną būna skanesnis, nei ką tik paruoštas.
Sodą ir nedidelį darželį šalia namų užveisusi dizainerė rabarbarų neaugina. Juos perka netoli namų esančiame Žaliakalnio turguje, kaip pati sako, iš labai mielų vietos moterų.
Kodėl būtent rabarbarus? Dizainerės teigimu, priežastis paprasta – šiuo metu turguje naujo derliaus obuolių negausi, o įsigyti rabarbarų siūlo ne viena pardavėja.
A.Bunikienė perka tik jaunus rabarbarų stiebus, mat jie skanesni nei sumedėję. Be to, juose daugiau mineralų, vitaminų A ir C nei peraugusiuose ir sustorėjusiuose.
A.Bunikienė tikino, jog pyragams kepti rabarbarai labiausiai tinka nuo gegužės iki liepos vidurio.
Vėliau jie pradeda kaupti rūgštynių rūgštį, dar vadinamą oksalo rūgštimi, kuri gali būti žalinga žmogaus organizmui.
Kai užderės obuoliai, kriaušės, slyvos, drabužių kūrėja pyragus skanins šiais vaisiais.
Moteris nekantriai laukia, kada šiemet derlių duos jos kieme žaliuojanti sena obelis, skiepyta dar jos tėvo.
Kas rudenį skinant šio medžio obuolius ir kepant pyragus moters sielą užlieja šilti vaikystės ir jaunystės prisiminimai.
Į visus kepinius A.Bunikienė deda ne tik kiaušinių, miltų, cukraus, kepimo miltelių, cinamono ir pila alyvuogių aliejaus. Svarbiausios patiekalo sudedamosios dalys – gera nuotaika ir meilė.
„Prieš kelerius metus Mireille Guiliano knygoje „Kodėl prancūzės nestorėja“ radau genialią mintį: jeigu nenori sustorėti, valgio ruošimą paversk ritualu.
Palengva rinkis produktus, uostyk, derink, ragauk, patiekalą ruošk su meile, viskam suteik prasmę.
Tai puikiai atitinka mano gyvenimo filosofiją: viskas, ką darytum, turi būti gražu, tobula. Kur grožis – ten meilė, ir atvirkščiai“, – tvirtino dizainerė.
Reikės:
- 6 kiaušinių;
- 2 stiklinių cukraus;
- 1 stiklinės alyvuogių aliejaus;
- 2 pakelių vanilinio cukraus;
- 2 stiklinių miltų;
- 1 šaukštelio kepimo miltelių.
- 12–14 jaunų rabarbarų stiebų (juos galima pakeisti 6 obuoliais ar tiek pat kriaušių. Slyvų reikės dvigubai ar trigubai daugiau).
Kiaušinius ir cukrų ištrinkite, įpilkite stiklinę alyvuogių aliejaus, suberkite kepimo miltelius, vanilinį cukrų ir miltus. Masę gerai išmaišykite.
Kepimo skardą ištepkite gabalėliu sviesto ir pabarstykite miltais arba išklokite sviestiniu popieriumi. Rabarbarus supjaustykite gabalėliais.
Į skardą sudėkite sluoksnį smulkintų rabarbarų, ant jų sukrėskite tirštą išsuktą tešlą, o jos viršų nuklokite dar vienu rabarbarų sluoksniu.
Pyragą kepkite 45 minutes iki 180 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje.
