Kai žaisdama kieme ar pakeliui į mokyklą pamatydavau ant šaligatvio besivoliojančią banano žievę, širdis net suvirpėdavo: tai būdavo ženklas, kad kažkur, kažkurioj parduotuvėj, yra atvežta bananų!! Bėgdavau namo ir tampydavau mamai už skvernų, kad ši skambintų, klaustų, sužinotų, o galbūt mėgintų pasinaudoti pažintimis ir taip gauti bent mažytę kekelę bananų.
Tais laikais visi buvome įsitikinę, kad bananai auga tik Afrikoj, ir tik ant palmių. Tą žinią mums greičiausiai įkalė rusiški animaciniai filmukai, kuriuose visuomet, kai tik kalba pasisukdavo apie Afriką, rodydavo baltadančius juodukus vaikus, sliuogiančius į palmes nusiskinti bananų. Pavydėjau tiems pieštiems nuogiems herojams iš visos širdies. Ne, ne saulės, tik bananų.
Bet kai kurią dieną mama mudviem su broliu parnešdavo po keletą bananų, mudu straksėdavom iki pamišimo! Pasidalinę žalutėlius, tarsi akmuo kietus vaisius po lygiai, kiekvienas savo bananus paslėpdavom po pagalve ar giliai drabužių spintoj. Aš saviškius tikrindavau kas pusvalandį – gal jau prinoko? O jau kai prinokdavo, laižydavau kiekvieną banano kąsnelį tarsi ledus.
Labiausiai man pikta būdavo todėl, kad banano žievė, nors kvepėdavo bananais, būdavo sprangi ir karti. (na tai žinoma, kad ir jos kaskart su viltim paragaudavau. Tiesa, žievę stengdavausi išmesti ne į šiukšlių dėžę, o ant šaligatvio. Tai būdavo tarsi pasipuikavimo ženklas, jog kažkas ką tik valgė Jo Didenybę Bananą!
O kai geležinės sienos atsidarė, ir į Lietuvą plūstelėjo dėžės bananų, laisvai VISIEMS parduodamų turguje, mano didžiausia svajonė buvo dirbti bananų pardavėja. Tuomet mano draugės mama pardavinėdavo bananus, tad mergaitė nuolat girdavosi, kiek daug bananų jai tenka suvalgyti, kai jie pernelyg sunokdavo ir jau netikdavo prekybai.
Šis bananų pyragas, arba dar kitaip vadinama bananų duona, – tai pats puikiausias būdas sunaudoti patamsėjusius, taškuotus, pernelyg saldžius bananus, kurių jau niekas nenori valgyti.
Bananų pyragas su migdolais
Reikalingi:
- 2-3 dideli labai prinokę bananai (dėkite kiek turite, bananų niekuomet nebus per daug);
- 2 puodeliai (310g) miltų;
- 2 šaukšteliai kepimo miltelių;
- 1/2 šaukštelio sodos bikarbonato;
- 1/4 šaukštelio druskos;
- 1/4 šaukštelio tarkuoto muškato riešuto;
- 1/2 puodelio skaldytų trumpai paskrudintų sausoje keptuvėje migdolų;
- 2 dideli kiaušiniai;
- 3/4 puodelio rudojo cukraus (aš dedu mažiau, nes saldumo užtenka nuo bananų);
- 90 g sviesto, išlydyto;
- 1/2 puodelio (125 ml) pieno.
* Aš dar įmaišiau į tešlą 1/2 puodelio baltojo šokolado granulių, skirtų kepiniams.
Nedideliame puodelyje šakute lengvai sutriname bananus. Kitame inde sumaišome visas sausas sudedamąsias dalis: miltus, kepimo miltelius, sodą, muskatą, druską, apelsino žievelę ir riešutus.
Dideliame inde suplakame kiaušinius su cukrumi, sumaišome su lydytu sviestu ir pienu. Tada pakaitomis (maždaug per 3 kartus) sudedame miltų mišinį ir bananus, lengvai maišydami. Tik nepersistenkite! Tegul lieka nedidelių bananų gabaliukų!
Tešlą supilame į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą (aš naudoju pailgą aukštais šonais, 25X12 cm). Kišame į orkaitę, įkaitusią iki 180C, ir kepame apie 55-60 min. Jei pabaigoje per daug pradeda kepti viršus ir tamsėti, likus maždaug 15 min iki kepimo pabaigos uždengiam viršų folija.
