Anot vienos garsiausių Australijos dietologių Dr. Rosemary Stanton, mityba ypač stipriai veikia emocinę sveikatą.
Serotoninas gerina nuotaiką
Savo knygoje „Sveikos mitybos vadovas“ dietologė rašė, kad sunku nustatyti, kas konkrečiai lemia, kad maistas pakelia nuotaiką. Smegenų neuronai tarpusavyje bendrauja per juos pernešančias chemines medžiagas. Šios medžiagos yra sintetinamos iš aminorūgščių, kitų maisto komponentų.
Kaip žinoma, aminorūgštį triptofaną, esančią baltymuose (mėsoje, piene, kiaušiniuose), smegenys sunaudoja serotonino gamybai. Serotoninas reguliuoja nuotaiką, miegą, seksualumą, apetitą ir t. t. Manoma, kad su serotonino koncentracijos organizme pokyčiais susijusios įvairios ligos, tokios kaip depresija, migrena, nemiga, schizofrenija, nerimo sutrikimai.
Grūdų ir miltų produktai daro mus linksmesnius
Maisto produktai, kuriuose gausu angliavandenių, skatina insulino gamybą, o šis padeda raumenų audiniams įsisavinti konkuruojančias aminorūgštis. Taigi, triptofanas yra nukreipiamas į smegenis, kur verčiamas nuotaiką gerinančiu serotoninu.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai teigia, jog žmogus daugiausia turėtų rinktis sudėtinius angliavandenius (polisacharidus), kurių daug yra grūdiniuose ir miltų produktuose (manų kruopose, košėse, ryžiuose, duonoje, makaronuose, pusryčių javainiuose), bulvėse.
Vanduo ir aukštos kokybės kuras
Mėlynėse, avietėse ir braškėse yra medžiagų, padedančių įveikti stresą ir depresiją. O graikiškas jogurtas yra puikus probiotikų šaltinis. Probiotikai gerina virškinimą, stiprina imuninę sistemą ir pakelia nuotaiką. Jogurte esantis kalcis taip pat gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.
Vanduo labai svarbus mūsų kūnui tinkamai funkcionuoti – ir net mažiausias vandens praradimas gali pakenkti mūsų fizinei ir psichinei gerovę, nes dehidratuoja ne tik mūsų kūnas, bet ir smegenys, o tai lemia mūsų gebėjimą susikaupti. Rekomenduojama pradėti dieną išgeriant stiklinę vandens su citrinos griežinėliu. Vasarą į šalto vandens ąsotį galima pridėti šviežių mėtų šakelių ir citrinų skiltelių.
Dr. R. Stanton teigimu, angliavandeniai yra labiausiai organizmo mėgiamas energijos šaltinis, kuris gerina nuotaiką ir turi būti įtraukti į kiekvieno žmogaus racioną. Duona, grūdai, košės, manų kruopos, makaronai, vaisiai ir krakmolingos daržovės raumenims – tarsi „aukštos kokybės kuras“.
Dietologei pritaria ir virtuvės šefas Ruslanas Bolgovas, kuris siūlo pasigaminti sveiką, nuotaiką gerinantį suflė iš manų ir varškės.
Varškės suflė
Reikės:
žiupsnelio druskos;
2 valgomųjų šaukštų kvietinių miltų;
3 kiaušinių;
2 valgomųjų šaukštų manų kruopų;
1 valgomojo šaukšto kukurūzų krakmolo;
2 valgomųjų šaukštų cukraus;
1 valgomojo šaukšto citrinų sulčių;
1 arbatinio šaukštelio citrinos žievelės;
250 g liesos varškės (0,5 % riebumo);
trintų braškių su cukrumi pagardinimui;
kelių braškių;
cukraus pudros.
Paruošimo būdas:
Varškę gerai sumaišykite su smulkinta citrinos žievele ir citrinos sultimis. Išplakite kiaušinių trynius su cukrumi. Atskirai išplakite baltymus ir įdėkite truputį druskos. Įmaišykite į varškę trynius, miltus, manus ir kukurūzų krakmolą. Pabaigoje įmaišykite kiaušinių baltymus.
Paruoštą masę pilkite į formeles. Kepkite 190 C laipsnių temperatūroje apie 30 minučių.
Patiekite apibarstę suflė cukraus pudra ir pagardinę trintomis bei sveikomis braškėmis.
