Tai va, išsprendžiau visas problemas, pagaminusi sodrų, gaivų, žalią ir karstelėjusį dilgėlių ir kiaulpienių dažalą, kurį sutirštinau maltomis kanapių sėklomis bei paskaninau sūriu su mėlynuoju pelėsiu.
Ir dabar turiu padažą, kurį galima valgyti su keptomis daržovėmis, makaronais ir net virtomis bulvėmis – juk kanapės - senovinis bulvių prieskonis. Išėjo toks laukinis-tradicinis-itališkas patiekalas.
Žaliasis pesto padažas iš dilgėlių ir kiaulpienių
Reikės:
- poros didelių saujų jaunų dilgėlių bei kiaulpienių lapų (nuplikius turi likti apie pusė stiklinės);
- poros šaukštų skrudintų ir sumaltų kanapių sėklų;
- pusės citrinos sulčių;
- kelių česnako skiltelių;
- aliejaus (aš pyliau saulėgrąžų, o jei turite – pilkite kanapių);
- druskos, pipirų;
- kelių šaukštų sutrupinto sūrio su mėlynuoju pelėsiu arba tarkuoto kietojo sūrio.
Dilgėles ir kiaulpienes nuplikykite verdančiu vandeniu (vandens šiukštu neišpilkite – ten tiek gėrio liko. Išgerkite kaip arbatą, pilkite į sriubą ar skalaukite plaukus).
Žalumynus, česnakus, citrinos sultis, druską bei pipirus meskite į kombainą ir gerai susmulkinkite, t.y. sutrinkite į košę.
Trindami po truputį supilkite aliejų, sudėkite kanapių sėklas ir baigiant sumeskite sūrį. Viskas. Jei visko iš karto nesuvalgysite, sudėkite į stiklainį ir užpilkite aliejumi, laikysis bent savaitę.
Šaltinis - „Slėnyje“.
