Dažnas lietuvis, nuo Kalėdų iki Velykų buvęs Švedijoje, veikiausiai spėjo paragauti šių ypatingų švediškų Užgavėnių bandelių, kurios švediškai vadinamas semla (arba daugiskaita – semlor).
Čia šios bandelės yra labai populiarios. Paskaičiuota, kad kiekvienas švedas tarp Kalėdų iki Velykų nusiperka ir suvalgo vidutiniškai po penkias. Kiek jų dar išsikepa namie, nežinoma.
Valgymo etiketas
Elegantiškai valgyti šias bandeles ne taip ir paprasta – greičiausiai bandydami apžioti bandeles neišvengiamai apsibarstysite drabužius cukraus pudra, o nosį išsitepliosite kremu.
„Kandi kepurėlę, tau trinkteli į nosį. Tada iškart cukraus pudra išsitepi, tada dar ištrykšta grietinėlė“, – apie tai, kas gresia švediško skanėsto valgytojams linksmai pasakojo Švedijos karalystės ambasados Lietuvoje Informacinių ir kultūros projektų koordinatorės Giedrė Berželionytė.
Nieko tokio, jei gražiai suvalgyti bandelių nepavyks. Pastaruosius dešimt metų švedai netgi pamėgo varžytis, kas valgant šias bandeles labiausiai išsiterlios.
Tiesa, Švedijos ambasados virtuvės vadovė Daiva Leonavičienė per Užgavėnes stengiasi iškepti mažesnes, nei turėtų būti, bandeles, kad diplomatinio korpuso darbuotojams jas valgyti neišsitepant būtų kuo lengviau.
Išmokti elegantiškai valgyti bandeles – nelengva užduotis, bet Švedijos spaudoje galima rasti taisykles, kaip jas valgyti teisingai, kad kuo mažiau išsiteptum.
Su bandelių valgymo etiketu jo neišmanančius ambasados darbuotojus supažindino Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin, patarusi pirma nuimti bandelės kepurėlę, ja kabinti plaktą grietinėlę, o tada suvalgyti tai, kas liko.
Nebevalgo vien per Užgavėnes
Bandelių pavadinimas „semla“ sietinas su vokišku žodžiu „Semmel“, kildinamu iš lotyniškojo „semilia“, reiškiančio aukščiausios rūšies kvietinius miltus.
Šios bandelės turi ir kitų pavadinimų. Pavyzdžiui, Pietų Švedijoje arba tarp švediškai kalbančių Suomijos gyventojų jos vadinasi „fastlagsbulle“, Norvegijoje ir Danijoje – „fastelavnsbolle“, suomiškai bandelės vadinasi „laskiaispulla“.
Semlų yra netgi kaimyninėje Latvijoje. Čia jos vadinamos „vēja kūkas“.
Šios bandelės yra savotiškas ritualinis maistas, kaip ir lietuviški kūčiukai, kuriuos priimtina valgyti tik tam tikru metu.
Pagal krikščioniškąją tradiciją, semlų reikėtų prisivalgyti tik per Užgavėnes, prieš prasidedant Gavėniai. Kaip ir Lietuvoje, Švedijoje per Užgavėnes, prieš pasninką, priimta valgyti gausiai ir sočiai.
Nors šios bandelės turėtų būti valgomos tik per Užgavėnes, Švedijai tapus protestantiška šalimi, nustota griežtai laikytis ir pasninko. Tad dabar švedai valgo jas kiekvieną antradienį nuo Užgavėnių iki Velykų, o prekiauti šiomis bandelėmis pradedama kone iškart po Kalėdų.
Karalių pražudė rajumas
Švedijoje šios bandelės išpopuliarėjo 1250 metais. Tiesa, anuomet jos atrodė kukliau. Tada tai buvo paprasčiausios mielinės bandelės be įdaro ir valgytos užsigeriant pienu.
Anot D.Leonavičienės, be įdaro šios bandelės beveik nesiskiria nuo mūsų močiučių kepamų mielinių bandelių. Vienintelis skirtumas yra tai, kad į tešlą įmaišoma ir kardamono.
Prabangesnėmis semlos tapo tik XVIII amžiuje, kuomet jas imta gardinti migdoliniu įdaru.
XVIII-XIX amžiuje šios bandelės labiausiai išpopuliarėjo, o XX amžiuje atsirado tradicija jas valgyti ne sėdint už stalo, o tiesiog stovint ir laikant rankoje.
Semlos yra labai gardžios, bet riebios. Tad valgyti jas reikia atsargiai, kad viskas nesibaigtų kaip Švedijos karaliui Adolfui Frederikui.
Pasakojama, kad jis 1771 metų vasario 12 dieną mirė, kai persivalgius šių bandelių kilo problemų dėl skrandžio. Tiesa, tikslumo dėlei reikia paminėti, kad karalius prieš tai, kai suvalgė dvylika bandelių, buvo pavalgęs ir labai sočius pietus.
Bandelių valgymo varžybos
Mūsų dienomis kai kurie švedai suvalgo po kelias bandeles per dieną, o šios šalies studentai netgi varžosi, kas sugebės vienu metu suvalgyti daugiau.
Prieš bandelių valgymo turnyrus, pasak G.Berželionytės, studentai apibėga visas konditerijas, ieškodami, kuriose parduodamos mažiausios bandelės, taip tikėdamiesi jų suvalgyti kuo daugiau.
Yra ir tikrų semlų gerbėjų. Pavyzdžiui, vienas žmogus jau dešimt metų slapta testuoja įvairiose Stokholmo regiono kepyklėlėse ar kavinukėse pardavinėjamas bandeles, vertina, jų skonį, autentiškumą ir pateikimą, o vėliau viską aprašo savo tinklaraštyje
Šis tinklaraštis yra labai populiarus Švedijoje, tačiau niekas nežino, kas yra paslaptingasis vertintojas.
Neatsiejamos nuo „fikos“
Ir dar. Semlos yra neatsiejamos nuo dar didesnio socialinio švediško fenomeno, vadinamo „fika“ (lietuviškai – kavos gėrimo pertraukėlė).
Daugelis žino, kad Švedijoje yra visiškai oficialu per darbo dieną išeiti su kolegomis penkiolikai minučių išgerti kavos ir suvalgyti kokį nors saldumyną.
Neskubėkite smerkti švedų už tingumą. Socialiniai tyrimai parodė, kad tokios pertraukėlės pakelia darbuotojų produktyvumą nuo 10 iki 15 procentų.
Gerdami kavą žmonės gali pabendrauti tarpusavyje, atitrūkti nuo tiesioginio darbo rūpesčių, o tai padeda užduotis atlikti lengviau ir tiksliau.
Tad kaip išsikepti garsiųjų švediškų bandelių? D.Leonavičienė sakė, kad tai nėra sudėtinga. Ilgiausiai užtrunka tik migdolinio kremo paruošimas, kadangi reikia migdolus nuvalyti ir susmulkinti. Ir, žinoma, labai svarbu nepamiršti įdėti mielių, antraip tešla neiškils.
Pabandykite švediškų skanėstų išsikepti ir jūs.
50 bandelių reikės:
- 300 ml pieno
- 100 g sviesto
- 50 g mielių
- 80 g cukraus
- 0,5 šaukštelio druskos
- 1,5 šaukšto malto kardamono
- 1 kiaušinio
- 1 šaukštelio kepimo miltelių
- 1 kg miltų (apytiksliai)
Migdolų kremo įdarui reikės:
- 200 ml nuluptų susmulkintų migdolų
- 100 ml cukraus
- 1 kiaušinio baltymo
- 100 ml karšto pieno
- 400 ml 35% riebumo plaktos grietinėlės
- Cukraus pudros
Ruošimas:
Sumaišykite miltus, kepimo miltelius, kardamoną. Ištirpinkite sviestą ir atvėsinkite.
Mieles kildinkite su 1 šaukštu cukraus.
Į iki 37,5 °C pašildytą pieną supilkite sviestą, mieles, sumaišytus birius produktus. Išminkykite tešlą, ją kildinkite 40 min.
Iš tešlos suformuokite apytiksliai 50 apelsino dydžio apvalių bandelių, sudėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą, kildinkite dar 30 min.
Aptepkite bandeles kiaušinio baltymu ir kepkite iki 200 °C įkaitintoje orkaitėje 8-10 min. Atvėsinkite.
Kol aušta bandelės, pasigaminkite įdarą. Nulupkite migdolus, susmulkinkite trintuvu iki miltų smulkumo.
Užvirinkite pieną su cukrumi, sumaišykite su migdolų miltais. Iki standumo išplakite grietinėlę.
Atvėsusioms bandelėms nupjaukite kepurėlę, išskobkite minkštimą, į vidų dėkite 1 šaukštą migdolų kremo. Bandelę pilnai užpildykite plakta grietinėle, uždėkite kepurėlę, apibarstykite cukraus pudra.
Skanaus!
