Beveik trejus metus „Lietuvos ryto“ TV dirbanti G.Pečiulytė anksčiau vedė LRT televizijos laidą „Labas rytas“. Anksti atsikėlusi Guoda dažniausiai nepusryčiaudavo. Darbo pokyčiai turėjo įtakos ir maitinimosi įpročiams, rašo „TV antena“.
– Be kokių produktų negalite gyventi?
– Būtų sunku be mėsos. Be to, nuo vaikystės labai mėgstu įvairiai paruoštus pomidorus, tačiau lengvai galiu atsisakyti deserto.
Lietuvoje pasigendu skanių pyragų, tortų, nebent jie kepti namuose.
Gyvendama Belgijoje ir Prancūzijoje (atlikusi stažuotę Europos Parlamente Strasbūre Guoda dirbo „Lietuvos ryto“ korespondente Briuselyje) galėjau virsti smaliže, nes ten daug skanesni ir gražesni konditerijos gaminiai.
– Ar jums patinka cepelinai?
– Stengiuosi juos valgyti retai. Man labiau patinka bulvinis apvalkalas nei mėsos įdaras.
Mėgstu mamos keptus bulvinius blynus. Kartais juokauju, kad galėčiau dalyvauti blynų valgymo čempionate.
Namuose bulvinius blynus dažniausiai kepa mano vyras Edvardas. Šis patiekalas jam gerai sekasi, tad kartais prašau, kad mane palepintų.
Nemėgstu žuvies. Valgau ant grotelių keptas doradas, dar pakenčiu menkes, kai kurias rūkytas žuvis. O jūrų gėrybes vadinu jūrų baisybėmis. Man nepatinka nei jų kvapas, nei skonis.
– Ar mėgstate sukiotis virtuvėje?
– Kiekvieną dieną stovėti prie viryklės man trūksta įkvėpimo, tačiau mėgstu ruošti valgį, tai kaip meditacija. Man patinka iš įvairių produktų atsirandanti visuma ir suteiktas malonumas kitiems mėgautis mano patiekalu.
Mėgstu kulinarijos knygas, jų parsivežu iš Prancūzijos, kitų šalių.
– Laikotės dietų?
– Kartą savaitę maitinausi tik žaliavalgių maistu: įvairiomis daržovėmis, sriubomis, riešutais. Šiokių tokių figūros pokyčių gal ir buvo, bet savaitės pabaigoje pradėjau įsivaizduoti kvepiančią keptą vištą.
– Užkandžiaujate vėlai vakare?
– Nėra buvę, kad iš alkio neužmigčiau. Jeigu vakare užsimanau suvalgyti ko nors labai nuodėmingo, susitariu su savimi, kad palauksiu ryto. O ryte dažniausiai to patiekalo jau nenoriu.
– Ar stresą malšinate maistu?
– Kai apima stresas, dingsta apetitas. Nebent užplūdus liūdesiui norisi pasiguosti kokiu nors skanėstu. Mano svoris rekordiškai krito dvyliktoje klasėje ir pirmame kurse – atrodžiau kaip vaikas. Tuomet daug laiko praleisdavau prie knygų, valgis buvo antraeilis dalykas.
– Šventėms kepate „Napoleoną“. Daug kas teigia, kad tai sudėtinga.
– Žinoma, reikia kantrybės ir laiko, bet maniau, kad šį tortą paruošti bus sunkiau. Visi mano kepti „Napoleonai“ buvo vykę.
Tiesa, kartą ilgai sukdama kremą (tam reikia daug kantrybės) prisukau ant piršto pūslę.
Tortas „Napoleonas“
Tešlai reikės:
700 g miltų,
500 g sviesto,
1 kiaušinio,
4 šaukštų grietinės,
5 g druskos.
Kremui reikės:
500 g sviesto,
120 g miltų,
350 g cukraus,
1 stiklinės pieno,
2 kiaušinių trynių,
vanilinio cukraus,
citrinų sulčių (pagal skonį).
Papločių ruošimas. Į miltus įberkite druskos, sudėkite grietinę, įmuškite kiaušinį. Sudėkite gabaliukais kapotą šaltą sviestą. Masę pakapokite peiliu, kad viskas susimaišytų ir neliktų sausų miltų.
Tešlą suspauskite į vientisą apskritimą ir padėkite į šaldytuvą kelioms valandoms.
Vėsią tešlą iškočiokite plonais papločiais, dėkite ant kepimo popieriaus ir kepkite iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje maždaug 10 minučių.
Kremo ruošimas. Sviestą ištirpinkite puode, suberkite miltus.
Kitame inde užvirinkite pieną su cukrumi, supilkite jį į sviesto ir miltų mišinį. Mediniu šaukštu į vieną pusę masę maišykite mažiausiai pusvalandį.
Į atvėsusį kremą sudėkite trynius ir toliau sukite.
Įberkite vanilinio cukraus, įspauskite citrinų sulčių.
Atvėsusius papločius (išskyrus viršutinį) gausiai sutepkite kremu.
Ant torto uždėkite kepimo popieriaus, pjaustymo lentelę ir paslėkite. Palikite per naktį.
Likusiu kremu aptepkite torto viršų, šonus ir visą apibarstykite trupiniais.
