Mano nukrypimai – apibarstymas fermentiniu sūriu, šviežiais kalendros lapeliais ir svogūnų žiedai, kuriuos kloju ant folijos ir ant jų dedu paruoštas bulves.
Na, o pats paprasčiausias, sakyčiau klasikinis, receptas toks.
Vienam valgytojui skaičiuoju:
- 2 vidutines bulves;
- 50-70 g šaltai ar karštai rūkytos šoninės.
Bulves nuskutu ir įpjaunu kas 3-5 mm. Kad pjūviai būtų tolygūs ir neperjaučiau bulvės iki galo, ją dedu ant sriubos šaukšto ir tuomet aštriu peiliu darau pjūvius. Į kas antrą pjūvį dedu plonas šoninės juosteles.
Kiekvienai bulvei atsikerpu aliuminio folijos kvadratą, jei norisi svogūnų, į kvadrato centrą dedu pusės svogūno žiedus, ant jų bulvę, ją patepu trupučiu saulėgrąžų aliejaus.
Tuomet bulves pabarstau trupučiu druskos, maltų juodųjų pipirų, džiovintų gelsvės arba petražolių lapelių.
Folijos kraštus sukeliu į viršų ir susuku. Bulvės keliauja į iki 200 C įkaitintą orkaitę (ar žarijas).
Orkaitėje kepa apie 30 min., tuo metu žarijose po pusvalandžio reikia traukti vieną bulvę ir, atidarius folijos kraštą, ragauti. Gali tekti pakepti ir smarkiai ilgiau, laužo kaitros nepareguliuosi.
Jei norisi, kad šoninė paskrustų, po 20 min. kepimo orkaitėje praveriu folijos lakštus.
Tiekiu tiesiai į lėkštes. Su šakute ir peiliu būtinai padalinu servetėlių, jų tikrai prireikia. Tarkuotą sūrį dedu stalo vidury, kiekvienas pasibarsto tiek, kiek širdis geidžia. Taip pats stalo vidury dedu indelį su kapotais kalendros lapeliais.
Galima valgyti su grietine ar užsigerti kefyru, kaip minėjau – yra mėgėjų ir su sviestu. Man prie šių bulvių labai tinka šviežių daržovių salotos.
Šaltinis – tinklaraštis „Kūmutės virtuvė“.
