Arba trys pasakojimai apie meilę.
Pirmas.
Vieną rudens dieną prieš kokius 27 metus vyko derliaus nuėmimas – kopūstai, morkos, BUROKĖLIAI... Buvau gal pradinukė. Vėlyvą tos dienos vakarą tėtis su savo sukonstruotu-surinktu traktoriuku tą derlių parvežė namo.
Dirbti reikėjo ir mudviems su vyresniąja seserimi – padėti sunešti daržoves į rūsį. Turiu prisipažinti, kad tuomet, vaikystėje, nebuvau saldainiukas. Buvau išlepusi, mėgau ožiuotis ir krėsti „zbitkas“. Buvau iš tų sunkesnių atvejų. Ir tada, nors dabar ir labai gėda, bet tąkart, tą vėlyvą rudens vakarą, būdama maža, žiopla ir pasiutusi, paleidau burokėlį į sesę... Ir jis pataikė. Skaudžiai. Sesė labai verkė. Niekada to nepamiršau. Jaučiu gėdą ir kaltę iki šios akimirkos.
Tai tapo man, aikštingam ir išlepusiam daiktui, pamoka. Meilės pamoka. Tąkart kaip niekad pajaučiau meilę, supratau, kaip stipriai myliu sesę ir koks stiprus gali būti tas kaltės ir sąžinės jausmas.
Tas paleistas burokėlis visai nevaikiškai sudrebino mano vaikystės pasaulėlį. Ir savo šiandienos pasaulyje esu be proto laiminga turėdama ją, savo mylimą ir dievinamą vyresniąją (ir čia mano laimė yra dviguba, nes turiu ir jaunesniąją!!!) seserį!
Antras.
Trisdešimt su viršum metų turiu draugę. Nuo pat smėlio dėžės. Nors ši draugystė ir nepavaldi nei laikui, nei atstumams, aš kartais papriekaištauju sau – reikėtų ją dar labiau puoselėti!
Na, o per tiek metų daug visko užgyventa, daug prisiminimų. Vieni ryškiausių – kai su vyresnėle sese likdavome nakvoti pas draugę. Tie vakarai į mūsų draugystės istoriją įėjo kaip nepamirštami ir vieni geriausių.
Klausydavomės per patefoną Joe Dassino, Mireille Mathieu ir gamindavome – žagarėlius, spurgytes ar... burokėlių mišrainę-salotas. Mažosios kulinarės.
Ir dabar, jei tik ką gaminu iš burokėlių ar kepu žagarėlius, prieš akis ir širdyje man iškyla tie draugystės vakarai. Draugystės, kuri užaugo, draugystės, kuri išaugo į meilę, draugystės, kuri, tikiu, niekada nesibaigs.
Trečias.
Per Šv. Velykas vykome pas mano artimuosius – tėvus, seseris.
Kaip visada skambinu iš vakaro mamai, kalbamės, klausiu – gal reikia ko nupirkti, atvežti, gal kokių lauktuvių nori... Ji man ir sako: „Tai kad nieko nereikia...Bet gal galėsit paimti burokėlių? Bet daug. Kokius 10 kilogramų...“
Mat mano Mama yra tikra marinuotų burokėlių fanė – prigamina aibę puslitriukų, kurie niekada ilgai neužsistovi.
Ir tąkart prekybos centre pirmiausia tiesiu taikymu ir nėriau būtent prie tų burokėlių – kraunu juos į maišelius ir tirpstu iš laimės ir meilės – tai džiaugsis mama, tai bus patenkinta, toks džiaugsmas pildyti jos norus!
Ir visa tai yra meilė.
Orkaitėje keptų burokėlių ir fetos sūrio salotų ingredientai:
- 3 burokėliai;
- 120 g fetos sūrio;
- 80–100 g gražgarstės;
- šaukštas alyvuogių aliejaus;
- šaukštelis balzaminio acto;
- šaukštas citrinos sulčių;
- druskos.
Nuluptus burokėlius supjaustykite griežinėliais, išdėliokite kepimo popieriumi ištiestoje skardoje ir pašlakstykite aliejumi.
Dėkite į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepkite apie 20 minučių. Keptus burokėlius apšlakstykite balzaminiu actu, pagardinkite druska, sudėkite į lėkštes. Taip pat įdėkite gražgarsčių ir fetos sūrio.
Receptu pasidalijo „Kartą virtuvėje“
