Kodėl verta rinktis šį receptą? Pirmiausia todėl, kad didžiausią darbą už jus atliks laikas, antriausia dėl to, kad nereikės jokių papildomų puodų ir stovėjimo prie viryklės, viskas ruošiama šaltuoju būdu. Bus didesnės nei įprasta druskos sąnaudos, ir tai yra vienintelis minusas.
Raugti agurkus galima didesniame puode, giliame inde ar iš karto stiklainiuose, pastarasis būdas kiek nepatogus, nes kartais būna sunku iškrapštyti česnako gabaliukus ir smulkiuosius prieskonius, po trijų dienų jų visiškai nebereikės.
Pirmiausia nupjaunu agurkų galiukus – tai padaryti būtina, kad druskos tirpalas kuo giliau patektų į agurko šerdį. Galima ir tiesiog padaryti įpjovas.
Paruoštus agurkus sudedu į gilų indą ir ruošiu sūrymą, skaičiuodama tokiomis proporcijomis:
- 3 l kambario temperatūros vandens,
- 250 g rupios druskos,
- 4-5 česnako skiltelės,
- sauja šviežių juodųjų serbentų, vyšnių lapų ir krapų žiedynų mišinio.
Jei neturite sodo, laisvai galima naudoti sausą priekonių mišinį, ir jei marinuojant agurkus jie tiesiog dedami į stiklainį, ruošiant raugintus agurkus prieskonius reikėtų užpilti verdančiu vandeniu ir atvėsusius dėti į sūrymą.
Paskaičiuoti, kiek reikės sūrymo, galima pradžioje tiesiog užpylus agurkus vandeniu ir nupylus jį į matavimo indą. Kaip matote nuotraukoje, aš atskirame inde sūrymo negaminu, nes žinau, kiek litrų vandens telpa į mano indą, tad tiesiog ant agurkų suberiu druską ir prieskonius, supilu vandenį ir ranka maišau, kol tarp pirštų nebesijaučia druskos.
Agurkus uždengiu lėkšte ir uždedu svorį. Kol kas viskas, indą statu į šiltą namų vietą, bet akių lygyje, kad nepamirščiau kartą per dieną atidaryti indo ir švaria ranka permaišyti agurkus.
Po 3 dienų pasiruošiu stiklainius – išplaunu karštu vandeniu ir iškaitinu 80 laipsnių orkaitėje. Atvėsusius sudedu ant darbastalio ir atsinešu indą su agurkais. Po vieną traukiu agurkus, nupurtau lapus ar česnakus ir talpiai dedu į stiklainius, svarbu palikti bent 2 cm iki stiklainio viršaus, agurkai turi būti visiškai panirę, tad dažniausiai naudoju 0,5 l stiklainius, kuriuose agurkai telpa vienu aukštu.
Kai jau visi agurkai sustatyti, kiekvieną stiklainį užpilu kuo šaltesniu vandeniu, užsuku dangtelius (taip taip, naudojami užsukami, ne plastikiniai) dangteliai. Stiklainius iš karto nešu į rūsį.
Taip ruošti agurkai būna itin traškūs ir skoniu kiek primena lengvai paraugintus tridienius agurkus.
Šiuos konservus pradedame valgyti tik spalio pabaigoje – reikia bent kelių mėnesių, kad įvyktų visi reikalingi procesai.
