Pirmiausiai braškėms radau porą – rabarbarą. Ir nuo tada šiam duetui suteikiau Rabarbraškės pavadinimą.
Antra, ką sumąsčiau – uogienę sutrinti, taip rabarbarų tirštumu suteikiau visiškai neskystą tekstūrą, nereikėjo naudoti nei pektino, nei agar agaro.
Trečiausias atradimas buvo kardamonai ir pipirai kvapų ir skonių intensyvinimui. Pipirai patiko ne visiems, tik tiems, kurie mėgsta aštresnius pojūčius, tad į gaminamą uogienę šiemet pipirų dėjau tik į tą dalį uogienės, kurią valgysime patys. Patarimas – jei nežinote, ar jums patiks pipirai uogienėje, galite įsiberti į jau išvirtą ir ragaujamą uogienę.
Kadangi Rabarbraškės skonis ir tirštumas artimesnis padažo ar pagardo tekstūrai, pabandėme gardinti grilio kepsnį, žuvį – suderėjo tiesiog fantastiškai. Ką jau kalbėti apie ledus, pyragus, blynus ir desertus taurėse. Pasaka.
Ir dar truputėlį apie oksalo rūgštį, kurios visi bijo ir rekomenduoja rabarbarus vartoti tik iki Joninių. Visų pirma – šiemet gamta vėluoja bent pora savaičių, tad kotus tikrai dar galima naudoti. Juolab, dauguma šaltinių teigia, kad termiškai apdorojant oksalo rūgšties produktuose gerokai sumažėja, dėl to, pavyzdžiui, yra plikomi špinatai ir rūgštynės. Yra teigiančių atvirkščiai. Tačiau aš visada vadovaujuosi saiko principu. Jei suvalgome vieną šaukštelį pagardo su liepos mėnesį virtais rabarbarais, oksalo rūgšties tikrai nepadauginsime. Kas kita, jei kasdien suvalgysime po indelį uogienės, tuomet bus per daug ir cukraus, ir oksalo, ir netgi braškių, kuriose, pasirodo, irgi yra oksalo rūgšties! O labiausiai neįtikėtina, kad jo yra net burokėliuose, kviečių sėlenose, riešutuose ir netgi... šokolade.
Grįžtu prie uogienės gamybos. Pasigaminti Rabarbraškės labai verta ne tik sau, ji gali tapti puikia Kalėdine ar netgi gimtadienio dovana.
Dažniausiai verdu iš tokio kiekio produktų:
- 2 kg labai gerai sunokusių braškių
- 2 kg rabarbaro kotų (sveriu be lapų)
- 2 kg rudojo cukraus
- 200 ml vandens
- 2 nubrauktų šaukštelių malto kardamono
- 1 nubraukto šaukštelio šviežiai maltų juodųjų pipirų
Iš tiek produktų pagaminu 10-12 330 ml talpos stiklainių.
Braškes nuplaunu, išpjaunu žiedkočius ir uogas sudedu į puodą, kuriame verdu uogienes. Kaičiu ugnį, supilu vandenį, lukteliu kol užverda, tuomet supilu vieną kilogramą cukraus, maišau, kol jis aptirpsta, kaitrą sumažinu iki minimaliausios ir puodą pridengiu dangčiu, nesandariai, palikdama oro tarpą.
Uogas verdu apie 10 minučių, per šį laiką nulupu ir stambiais griežinėliais supjaustau rabarbarus. Po dešimties minučių į puodą beriu kardamoną, pipirus, antrą cukraus kilogramą ir galiausiai rabarbarus. Vis pamaišant verdu apie 15 minučių, kartais užtenka ir trumpesnio virimo laiko, stebiu, kada pradeda tęžti rabarbarai, tai ir yra ženklas, kad viskas jau išvirė.
Puodą perkeliu ant darbastalio, jungiu maisto smulkintuvą (blenderį) ir masę sutrinu iki vienalytės.
Puodą grąžinu ant minimalios ugnies ir pagamintą uogienę skubiai pilstau į švarius, sterilizuotus stiklainius. Juos užsuku, laukiu kol pilnai atvės ir nešu į rūsį. Jei neturite rūsio, nepradaryti stiklainiai apie 3-4 mėnesius gerai laikysis ir spintelėje.
Pradarytą stiklainį laikau šaldytuve.
