Spanguolių ir apelsinų pagardas: kartą paragavus norėsis pakartoti

Tebūnie tiesiog spanguolės su apelsinais, o skonį įmanoma įvertinti tik paragavus.

Šaltuoju metų laiku spanguolių tikrai nesunku rasti, apelsinų irgi, tad vieną tamsų vakarą galima išsivirti nedidelį kiekį, išragauti ir tuomet (neabejoju) pasigaminti žymiai daugiau – sau ar kaip dovaną Kalėdoms.

Gamybos procesas ne itin ilgas, tik reikės buitinės technikos, jei jos neturite, reikės tik kiek daugiau kantrybės, bet misija tikrai įmanoma.

Tik pasimokykite iš mano klaidos, nenaudokite kultūrinių uogų, tik miškines. Jos pilnos skonių ir sulčių bei natūralių pektinų, tad gaminant nereikės naudoti jokių priedų tirštinimui.

Iš nurodyto kiekio pagaminu 6–8 vnt. 330 ml stiklainius.

Pasiruošiu:

Naudoju tik rudąjį cukrų, kartu su prieskoniais jis sukuria ypatingą skonį.

Pirmiausiai apelsinus šepetėliu kruopščiai nuplaunu po tekančia vandens srove, naudoju beveik visą vaisių, tad higiena būtina.

Išspaudžiu apelsinų sultis, jas pilu į puodą, jungiu nedidelę kaitrą. Spanguoles suberiu į koštuvą ir taipogi perplaunu po tekančiu vėsiu vandeniu. Kai sultys užverda, į jas suberiu uogas ir iš karto dengiu dangtį, verdant spanguolės sproginėja ir taškosi viską dažančiomis sultimis.

Kol puodas kunkuliuoja, išspaustų apelsinų  puses sutarkuoju smulkiausia virtuvinio kombaino tarka, tai itin patogu, nes baltoji, nenaudojama apelsino dalis lengvai atsiskiria, ji yra gerokai karti. Tarkuoti galima ir paprasčiausia smulkia virtuvine tarka.

Kai po puodo dangčiu nebesigirdi pokšėjimo, į verdamą masę sudedu žievelių tarkius ir suberiu cukrų. Lėtai maišydama verdu apie 10 minučių, tuomet suberiu prieskonius, vėl sumaišau ir išjungiu kaitrą.

Iš karto pilstau į stiklainius, juos hermetiškai užsuku ir verčiu aukštyn kojomis ant virtuvinio rankšluosčio iki pilnai atvėsta.

Dėl nemažo konservantų kiekio šį gaminį galima laikyti ir virtuvės spintelėje, tačiau atidarius stiklainį jį jau reikėtų laikyti šaldytuve.

„Kūmutės virtuvė“