Ir nors receptą jau esu aprašiusi, kartais verta pasikartoti, nes gamyba lyg ir tokia pati, tačiau net ir vienas ingredientas labai keičia gaminių skonį. Šįkart tuo pirmuoju smuiku sugrojo alyvuogės.
Apie jas nesiplėsiu, tik paminėsiu, kad tikrai netiks kažkuo įdarytos žaliosios ar juodosios alyvuogės. Mano tobulas skonis – „kalamata“ uogos. Rausvos, marinuotos su raudonėliu, jas perku specializuotoje parduotuvėje ir be to, kad jų reikia specialiai pėdinti į spec. parduotuvę, dar ir reikia iškrapštyti kauliukus. Rodosi, kam tiek vargo, tačiau paragavus šios duonos tampa aiški šių nedidelių kančių kaina.
Tešlos gamybai visiškai nereikalinga buitinė technika (naudokite, jei turite, žinoma), ji yra neminkoma, tik maišoma mentele ar šaukštu, ingredientai elementarūs, svarbios tik proporcijos, kurias irgi supaprastinau, skaičiuodama viską puodeliu ar stikline, o mėgstantiems preciziką – pasvėriau.
Miltai kvietiniai arba speltų, ar 50/50 abiejų. Esu bandžiusi maišyti ir su ruginiais, avižiniais, žirnių miltais, gavosi labai sprangi ir beveik nevalgoma duona, tobulam rezultatui visgi reikėtų rinktis 100 proc. kvietinių miltų.
Proporcijos vienam kepalui, kepamam 30 cm ilgio formoje:
- 2 puodeliai (520 g) kvietinių miltų
- 1 puodelis (425 ml) šilto vandens
- 1 kupinas šaukštelis (11 g) sausų mielių
- 1 kupinas šaukštelis (10 g) rupios druskos
- 150 g „Kalamata“ alyvuogių
Miltų sijoti nebūtina, juos, matuodama puodeliu, beriu į gilų indą. Į tą patį puodelį pilu šiltą, daugmaž 25 laipsnių temperatūros vandenį.
Į vandenį suberiu mieles ir šaukšteliu lėtai maišau, kol mielės ištirpsta ir skystis tampa drumzlinas.
Pašalinu alyvuogių kauliukus ir supjaustau ne itin plonais ar mažais gabaliukais.
Gamindama rankiniu būdu, alyvuoges sudedu į miltus, ten pat beriu druską ir pilu mielių mišinį. Mentele stengiuosi užkabinti miltus nuo dugno, lėtai, neskubant maišau iki gaunu labai tirštos grietinės konsistencijos masę. Jei naudoju virtuvinio kombaino tešlos maišytuvą, pirmiausiai maišau miltus su mielių mišiniu (3–5 minutes) ir tik tuomet dedu alyvuoges ir druską, maišau vos kelias sekundes, kad įsimaišytų. Jei alyvuoges dėčiau iš karto, jos nuspalvintų tešlą ne itin gražia spalva.
Paruoštą tešlą dubenyje pridengiu rankšluosčiu, kombaino inde tiesiog palieku uždarytą. Po 1,5 valandos tešla jau būna smarkiai iškilusi, ją atsargiai, keliant nuo dugno, sumaišau ir supilu į kepimo formą. Naudoju silikonines, su ypatingais kraštais, jei naudosite metalinę ar keramikinę, ją vertėtų iškloti kepimo popieriumi.
Formą su tešla dedu į orkaitės vidurį (kaitros nejungiu!) ir palieku dar pusvalandžiui pakilti.
Tuomet jungiu 230 laipsnių kaitrą ir kepimo režimą, kad kaitintų iš viršaus ir apačios. Labai svarbu pažymėti, kad kepant duoną su mielėmis, verta pradėti nuo šaltos orkaitės, šylant mielės žymiai geriau aktyvuojasi ir pagamina daug smagių skylučių duonoje, tuo metu dedant į karštą orkaitę, mielės iš karto žūsta ir atlieka tik dalinę kildinimo funkiją.
Laikmatyje nustatau 50 minučių kepimui.
Iškepusią duoną iš karto išimu iš orkaitės, dedu ant medinės lentelės ir palieku iki atvėsta. Sudėtingas tas vėsimo laikas, nes namai pakvimpa tokiais aromatais, kad ranka tiesiog nevalingai tiesiasi link peilio ir lydyto sviesto ar sūrio.
Ir taipogi ši duona yra nuostabus automobilio aromatizatorius, vežantis šviežiai iškeptą pas draugus ar artimuosius, kvapas mašinoje išlieka 2–3 dienas.
Labai kviečiu pabandyti, net ir be alyvuogių.
