Receptas gimsta paskiausiai, pirmiausiai būna idėja, o ji dažniausiai susigeneruoja revizuojant šaldytuvą. Ar spinteles. Rūsį. Šaldiklį. Vaisių lėkštes. Vasarą – nuosavus ir draugių šiltamius. Po to būna minčių audra, kurios metu prisimenu įvariausius receptus, gamybos būdus. Šis varškės pyragas yra jungtinis sausainių pado, varškės apkepo ir „zebriuko“ pyrago produktas.
Yra keli svarbūs veiksniai, lemiantys šio pyrago skonį ir vaizdą. Pirmas – uogienė turi būti labai tiršta, kitaip ji tiesiog susimaišys su varškės mase. Naudoju savo gamybos juodųjų serbentų ir bananų uogienę, ji yra tirščiausia. Iš pirktinių būtų geriausia rinktis džemus.
Antras – prieskoniai. Tiesiog būtinas meduolių prieskonių mišinys, kartais dar vadinamas „piparkūku“. Prieš Kalėdas pasirodo ir „piparkūko“ skonio sausainiai, jie labai tinka šio pyrago gaminimui, tačiau jei naudosite paprastus „gaidelio“ tipo sausainius, juos reikės pagardinti. Prieskonių rasite didesniuose prekybos centruose.
Gamyba tikrai nesudėtinga, reikės virtuvinio kombaino pagalbos. Jei jo neturite, misija įmanoma, tik užtruksite kiek ilgiau.
Gaminu 28 cm diametro tortinėje, naudoju silikoninę formą. Jei naudosite atsegamą, dugną vertėtų iškloti kepimo popieriumi, kepant gali lietis sviestas.
Sausainių padui reikės:
- 200 g sausainių („piparkūko“ arba „gaidelio“ tipo)
- 90 g sviesto (pusės standartinio pakelio)
- 1 nubraukto šaukštelio meduolių prieskonių (tik jeigu naudosite „gaidelio“ sausainius)
Varškės sluoksniui:
- 540 g varškės (3 standartinių pakelių po 180 g)
- 3 M dydžio kiaušinių
- 150 ml plakamosios grietinėlės (min. 30 proc. riebumo)
- 1 šaukštelio vanilinio cukraus
- 1/2 šaukštelio druskos
- apie 250 ml uogienės ar džemo
Naudoju virtuvinio kombaino S peilius. Jei neturite tokio, sutrupinti sausainius galima kočėlu (sausainius sudėjus į tvirtą maišelį), o varškę sutrinti plaktuvu.
Pirmiausia nedideliame prikaistuvyje išlydau sviestą. Sausainius dedu į kombaino indą ir malu iki smulkių trupinių. Supilu sviestą, beriu prieskonius ir vėl malu, kol viskas gerai susimaišo. Masę sukrečiu į kepimo formą ir pirštais ar stiklinės dugnu suformuoju vienodo storio sluoksnį ir 1–2 cm aukščio bortą.
Gali atrodyti, kad sviesto mažai, tačiau jei naudosite daugiau, atšalęs pyrago padas bus pernelyg kietas.
Indo nė neplaunu, į jį sudedu varškę, kiaušinius, vanilinį cukrų, druską ir malu iki gaunu vienalytę masę. Tuomet supilu grietinėlę ir jungiu peilius kelioms sekundėms, tik kad įsimaišytų.
Cukraus tikrai nereikia, jo pakaks uogienės ar džemo skonyje, šio pyrago gardumo paslaptis ir yra ta, kad sluoksniai yra skirtingo skonio.
Pasiruošiu uogienę ar džemą, jei tekstūra labai tvirta, šakute pamaišau iki suskystėja.
Kepimo formą su sausainių pagrindu dedu ant darbo stalo, į patį centrą dedu du didelius šaukštus varškės masės, šaukštą uogienės, vėl varškės ir taip kol baigiasi masė. Kiekvieną šaukštą būtina dėti į centrą, tuomet gausis vienodi sluoksniai. Paskutinis turėtų būti varškės.
Formą dedu į orkaitės vidurį, jungiu 180 laipsnių temperatūrą ir kepu apie 35–40 minučių.
Iškepusį ir atvėsusį dedu į šaldytuvą, laukiam ragavimo bent 6 valandas, tad dažniausiai šį pyragą kepu vakare ir pernakt šaldau. Išėmus ir atpjovus reikiamą kiekį, formą iš karto dedu atgal į šaldytuvą, pyragas skanus tik šaltas.
Jei kam nors visgi trūksta saldumo, užberiu miltelinio ar perlinio cukraus.
