Juos galima nokinti dėžėse, mano bobutė netgi turėjo „etatinį“ lagaminą, kurį išklodavo laikraščiais, sudėdavo pomidorus ir lagaminą pastumdavo po lova. Kas kelias dienas traukdavau jį į dienos šviesą, išrinkdavau paraudusius gražuolius, o dar nesunokusius vėl, kaip kokį bagažą, užrakindavau tame rudos odos lagamine.
Ir tik palyginti neseniai sužinojau, kad į tokį lagaminą ar į tamsią dėžę su žaliais pomidorais įdėjus sunokusį obuolį ar bananą, pomidorai žymiai sparčiau noksta.
Bet. Aš pomidorų jau senokai nebenokinu, labai patinka iš jų gaminami produktai žiemai – džiovintų pomidorų milteliai, džemas, rauginti ir, žinoma, marinuoti žaliūkai.
Šiam būdui tinka tiek neprinokę, tiek jau truputį nokti pradėję pomidorai.
Pirmiausia švariai išplaunu ir iškaitinu stiklainius, pasikartosiu, bet naudoju tik naujus dangtelius, juos nuplikau verdančiu vandeniu.
Į kiekvieną stiklainį dedu 1–2 česnako skilteles. Didesnius pomidorus pjaunu perpus ar net į keturias dalis, vyšninius dedu nepjaustytus.
Kaičiu puodą su vandeniu ir jam užvirus nieko nelaukdama pilu į stiklainius, sklidinai ir nestipriai užsuku dangtelius. Palieku iki atvėsta.
Vandenį iš stiklainių pilu į matavimo indą ir iš jo į puodą, kuriame verdu marinatą.
Proporcijos tokios:
- 1 litras vandens
- 1 šaukštas druskos (30 g)
- 3 šaukštai cukraus (90 g)
- 1 šaukštas prieskonių marinavimui mišinio
- 150 ml obuolių acto
Užvirinus vandenį, beriu druską, cukrų ir prieskonių mišinį, maišydama kaitinu, kol druska ir cukrus visiškai ištirpsta, supilu actą, įmaišau jį į marinatą. Jį pilu ant pomidorų stiklainiuose iki pat viršaus, stipriai užsuku dangtelį, stiklainį verčiu aukštyn kojomis ant rankšluosčio ir taip paruoštus stiklainius uždengiu pledu.
Palieku iki visiškai atvėsta ir nešu į rūsį.
Jei jūsų namuose temperatūra neviršija 20 laipsnių šilumos, šiuos konservus galite laikyti ir virtuvės spintelėje ar kitoje tamsioje vietoje.
