Šiuo metu gyvenanti vienkiemyje paraistėje, turinti savo ūkį ir rauginanti viską, ką pati užaugina. Tai receptai iš kitais metais pasirodysiančios būsimos knygos apie maisto atsargų ruošimą naudojant kuo mažiau energijos.
Nepjaustyti rauginti kopūstai
Kokius kopūstus užsiauginau, tokius ir užraugiau. Kopūstų auginimas man vis dar mistika… Jau išmokau auginti ankstyvuosius kopūstus, šiemet pavyko užauginti savojinius. Briuseliukus nugraužė ožkos, dabar styro kaip koks stounhendžas lysvėje…
O va vėlyvieji rauginimui niekaip neužauga. Šiemet net du kartus sodinau, iš pradžių vėlyvuosius, o vasaros viduryje ankstyvuosius, sakau bent kažkas užaugs. Kažkas užaugo. 1–2 kumščių didumo.
Bet aš vis tiek juos nurinkau ir užraugiau, tuo labiau, kad tokius raugintus kopūstus labiausiai mėgstu. Nepjaustyti kopūstai išlaiko traškumą, ilgai neperrūgsta, tinka gaminimui. Į lapus galima vynioti balandėlius, supjausčius ketvirčiais troškinti su spirgučiais, arba susmulkinti jau raugintus ir gaminti salotas, sriubas, garnyrus.
Reikės:
3–4 mažų kopūstų galvučių, gali būti ir vasariniai kopūstai
5–6 česnako skiltelių
Krienų lapų arba šaknų, ąžuolo lapų arba šakelių
Sūrymo (30 gr druskos 1 l vandens)
Gaminimas:
Jei kopūstai labai maži, paliekame nepjaustytus, didesnius supjaustome ketvirčiais, jei dideli, tai į 6 ar 8 dalis. Galima įdėti ir mėlynąjį kopūstą, nudažysite rauginius labai gražia rožine spalva. Sudedame į indą kuriame rauginsime, į tarpus sukaišome česnako skilteles, ant viršaus uždedame krienų šaknies gabaliukus, ąžuolo šakeles arba lapus, užklojame krienų lapais. Užpilame sūrymą, pagamintą iš 30 gr druskos 1 l vandens, taip kad apsemtų visus lapus ir paliekame kambario temperatūroje savaitei. Vėliau išnešame į vėsesnę vietą. Šiuos kopūstus geriausia valgyti po kokių 2 savaičių, kai gerai įrūgsta.
