V. Kurpienė apie efektyvią detoksikacijos sistemą: „Jokios sulčių dietos nė iš tolo negali prilygti“

„Dalis įsitikinimų apie sveiką gyvenimo būdą yra taip giliai įsišakniję, kad žmonės jų net nebekvestionuoja, nors moksliniai tyrimai juos jau seniai yra paneigę“, – sako „Maximos“ subalansuotos mitybos partnerė, dietistė Vaida Kurpienė.

Vienas populiariausių klaidingų šios srities įsitikinimų, pasak jos, yra tai, kad sveikam gyvenimo būdui privaloma griežta dieta ir kasdienis lankymasis sporto salėje.

„Anksčiau to nedarius, staiga imti laikytis griežtos dietos, skaičiuoti kalorijas ir kasdien prakaituoti sporto salėje yra praktiškai neįmanoma. Tačiau 15 minučių trukmės mankšta namuose ar lipimas laiptais darbe, užuot važiavus liftu, nėra pernelyg sudėtinga veikla, kurios galima imtis pradžiai. Tokie maži kasdieniai sąmoningi pasirinkimai nešokiruoja organizmo ir pamažu tampa reguliariu įpročiu nededant papildomų pastangų, bet sulaukiant teigiamo rezultato – geresnės savijautos“, – įsitikinusi V. Kurpienė. Ji priduria kad daugumoje gyvenimo sričių veikia tai, ką darome nuolatos.

Dar vienas, neretai viešoje erdvėje pasirodantis visuomenės įsitikinimas skamba taip, kad sveika mityba reikalauja daugiau išlaidų.

Šiek tiek retesni, bet pakankamai gajūs klaidingi įsitikinimai yra apipynę tarsi blogiu ir angliavandenius, jų vartojimą. Dietistė V. Kurpienė aiškina, kad svarbiausia yra jų neatsisakyti, o žiūrėti į tai, koks kiekis suvartojamas, kokia jų kokybė.

Taip pat, viešojoje erdvėje vis dar galima rasti ir „stebuklingų“, „tikrai veikiančių“ organizmą valančių sulčių dietų ar vadinamųjų „detoksų“.

„Šių dietų siunčiama pagrindinė žinutė – itin patraukli, nes žada visišką kūno atnaujinimą vos per kelias dienas. Iš tiesų žmogaus kūnas pats turi labai efektyvią detoksikacijos sistemą: inkstus, kepenis ir virškinamąjį traktą. Jokios sulčių, arbatų ar kitokios dietos šiai sistemai nė iš tolo negali prilygti“, – pabrėžia V. Kurpienė, pridurdama, kad tokios programos žmogui paprastai suteikia ne realų sveikatos pagerėjimą, o tik nuolatinį alkio jausmą, skysčių netekimą ir energijos trūkumą.

Dar vienas klaidingas įsitikinimas, pasak dietistės, yra tai, kad sveiko maisto galima valgyti kiek norisi, be jokių žalingų pasekmių.

„Sveikas produktas pats savaime nereiškia, kad jis yra nekaloringas ir negali pakenkti. Bet koks maistas, kurio persivalgome, gali neigiamai paveikti ne tik mūsų savijautą, bet ir sutrikdyti sveikatą“, – akcentuoja subalansuotos mitybos partnerė.

Dietistė rekomenduoja išsiugdyti įprotį valgyti lėtai, maistą gerai sukramtant. Pasak jos, tai leidžia ir organizmui geriau pasisavinti maistines medžiagas, ir patiems greičiau suvokti, kad jau pasisotinome, nepersivalgyti.

Norintiems maitintis sveikiau, dietistė pataria vietoje saldintų pusryčių dribsnių rinktis moliūgų ar avižų grūdų košę su sviestu, viso grūdo duoną su daug skaidulų ir baltymų bei mažai cukrų, o vietoje saldžių užkandžių – obuolį su natūraliu riešutų sviestu ar graikišką jogurtą su šaldytomis uogomis ar sezoniniais vaisiais.

Pabrėždama, kad sveika mityba gali būti ir skani, ir įvairi, V. Kurpienė siūlo paįvairinti racioną dviem sveikuoliškų užkandžių receptais, kuriuos namuose nebrangiai pasiruošite patys.

Traškus, maistingas ir greitai paruošiamas užkandis, puikiai tinkantis tada, kai norisi ko nors saldaus, bet lengvo.

Nuplautą obuolį supjaustykite apvaliomis riekelėmis. Išimkite sėklas, obuolių riekeles aptepkite žemės riešutų sviestu. Viršų apibarstykite sezamų, saulėgrąžų ir moliūgų sėklomis bei anakardžių riešutais.

Šis užkandis išsiskiria švelniu skoniu ir sotumu, todėl puikiai tiks pusryčiams ar lengvam pasistiprinimui dienos eigoje.

Sausoje keptuvėje pakepinkite kokoso drožles. Į dubenėlį sudėkite graikišką jogurtą, supjaustytą bananą ir užberkite kokoso drožles. Skanaus!