Velykų tradicijos: šis produktas visad būdavo ant stalo – simbolizavo atsinaujinimą, sotumą ir turtą

Velykų proga lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ kviečia prisiminti tradicijas ir pasigaminti gardžių, nebrangių sviesto užtepėlių, puikiai tiksiančių ypatingam šventiniam stalui.

Po ilgo Gavėnios laikotarpio, kai pagal krikščionišką tradiciją buvo ribojamas ne tik mėsos, bet ir pieno produktų vartojimas, Velykos tapdavo simboline sugrįžimo prie sotaus stalo švente. Vienu pagrindinių šio sugrįžimo simbolių būdavo sviestas, puikiai įkūnydavęs kartu su pavasariu sugrįžtančią gausą.

„Sviestas ir Lietuvoje istoriškai buvo laikomas gausos ir turtingų namų ženklu – po pasninko laikotarpio jis simbolizuodavo sotumą, pilnatvę ir sugrįžtančią gyvybę. Sviestą per Velykas tautiečiai gausiau vartoja ir šiais laikais“,– pasakoja Snieguolė Valiaugaitė, prekubos tinklo Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė.

Lietuvoje, kur gyvulininkystė praktikuojama nuo seno, pienas ir jo produktai simbolizavo gyvulių produktyvumą, todėl jų gausa buvo laikoma gerų metų pranašu. Simbolinę reikšmę turėjo ir auksinė sviesto spalva – ji buvo siejama su sugrįžtančia pavasario saule ir atbundančia gamta.

Krikščioniškose šalyse – ypač Rytų Europoje – sviestui per Velykas buvo suteikta ir religinė simbolika: iš jo arba cukraus būdavo gaminami avinėliai, simbolizavę Dievo avinėlį. Kaimyninėje Lenkijoje ši tradicija išlikusi iki šiol.

Turtingesniuose namuose velykinio stalo centre puikuodavosi tikras keptas ėriukas, o cukriniai ar sviestiniai avinėliai paprastai būdavo „paguldomi“ ant sudygusių avižų, taip sujungiant religinę ir natūralią gamtos atsinaujinimo idėją.

Tarp velykinių tradicijų iki pat XX a. vidurio būdavo ir maisto šventinimas. Lietuviai taip pat stengdavosi Velykų išvakarėse pašventinti kiaušinius, duoną, sviestą ar mėsą, tikėdami, kad tai namams atneš gerovę ir užtikrins gausų derlių.

Nors dabar lengvai prieinamas ir nebrangus sviestas tapęs įprastu produktu, apie kurį daug nesusimąstome, lietuviško prekybos tinklo Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė S. Valiaugaitė sako, kad ir paprastą sviestą galima paversti šventiniu akcentu. Pavyzdžiui, greitai ir paprastai pasigaminant ypatingą, nekasdienišką sviesto užtepėlę, kuri tikrai pagardins daugumą velykinių patiekalų.

„Tokie sviesto užtepai dažniausiai paruošiami vos per keliolika ar net kelias minutes, o žolelėmis, česnaku ar kitais mėgstamais prieskoniais pagardintos užtepėlės puikiai tiks ir su duona, ir su žuvimi, mėsa ar keptomis daržovėmis“, – sako S. Valiaugaitė.

Kulinarijos meistrai dalijasi trimis gardžių, nebrangių ir greitai pagaminamų sviesto užtepėlių receptais.

Ši ryškiai geltona, šiek tiek rūgštoka užtepėlė puikiai tiks su šviežiai iškepta duona, vištiena, žuvimi ar makaronais.

Sviestą sudėkite į gilų dubenį, supilkite pieną ar vandenį ir išmaišykite plaktuvu. Suberkite citrinos žievelę, supilkite sultis ir išmaišykite iki vientisos masės.

Pagaminti šiai žalios spalvos, su šviežia duona, bulvėmis, jūros gėrybėmis ar sraigėmis itin tinkančiai užtepėlei reikės:

Visus ingredientus sudėkite į gilų dubenį ir plaktuvu išmaišykite iki vientisos masės.

Šiek tiek aštresnė užtepėlė puikiai tinka su jautienos kepsniais, kepta vištiena ar orkaitėje keptomis daržovėmis.

Pirmiausiai iškepkite raudoną saldžiąją papriką. Virš atviros dujinės viryklės liepsnos ar grilyje ją tolygiai apskrudinkite iš visų pusių, kol odelė pajuoduos. Tada papriką dėkite į dubenį ir sandariai uždenkite maistine plėvele. Po 15 minučių ją išėmę, nulupkite odelę, perpjaukite pusiau ir išimkite sėklas. Kuo smulkiau supjaustykite.

Į gilų dubenį sudėkite visus ingredientus ir plaktuvu išmaišykite iki vientisos masės. Visas sviesto užtepėles patiekite kambario temperatūros. Šaldiklyje jas galima laikyti iki trijų mėnesių. Skanaus!